Supernova
Supernova – sprogstanti žvaigždė; paskutinioji žvaigždės gyvavimo ciklo stadija.
Perėjus į supernovos stadiją, žvaigždės sukaupta energija staiga atpalaiduojama, materija plinta iki 30.000 km/s arba 10% šviesos greičio, šviesumas padidėja kelis šimtus milijonų kartų arba daugiau kaip 20 ryškių. Priklausomai nuo žvaigždės masės skiriamos I ir II tipo supernovos.
I tipo supernovos pikas intensyvesnis ir trunka iki kelių dienų, II tipo – trunka 2–3 mėnesius ir blėsta staigiau. Blėstantis blyksnis bei įvairios spinduliuotės pliūpsnis stebimas dar 6–12 mėnesių.[1]
Supernovos sprogimui pasibaigus susiformuoja pluoštinis ūkas arba plerionas ir neutroninė žvaigždė arba juodoji bedugnė.
Skirtingai nuo novų, supernovos sprogimas galingesnis, skiriasi sprogimo mechanika.
I tipo supernovosKeisti
Spektre nėra H Balmerio serijos linijų.
Dvinarė sistema, kurios viena komponentė – baltoji nykštukė. Vykstant akrecijai iš didesniosios žvaigždės (paprastai raudonosios milžinės), nykštukės masė didėja. Kai ji viršija 1,44 Saulės masės (Čandrasekaro riba), baltosios nykštukės šerdis (branduolys) kolapsuoja, jame prasideda sprogstamoji branduolių sąlaja, ir staigus energijos padidėjimas susprogdina žvaigždę.
I tipo supernovos naudojamos kaip standartiniai žinomo šviesio šaltiniai atstumams iki kitų galaktikų nustatyti.
Ia tipo supernovosKeisti
Si II linija 615.0 nm
Ib tipo supernovosKeisti
He I linija 587.6 nm
Ic tipo supernovosKeisti
Silpnos He linijos, arba jų visai nėra.
II tipo supernovosKeisti
Spektre yra H Balmerio serijos linijos.
II tipo supernovomis tampa didelės (masė – didesnė nei 10 Saulės masės) žvaigždės, susidarius jų gelmėse geležinei šerdžiai ir pasibaigus termobranduolinėms reakcijoms. Tokia šerdis kolapsuoja ir, priklausomai nuo masės, virsta neutronine žvaigžde arba juodąja bedugne.
ŽymėjimasKeisti
Supernovos žymimos raidėmis SN, po to – atradimo metai ir dviejų lotyniškų skaičių kombinacija, reiškiančia supernovos atradimo eilės numerį: SN1987cj.
Žymesnių sprogusių supernovų sąrašas
Žvaigždynas | Žybsnio metai | Didžiausias ryškis žybsnio metu |
Nuotolis (šm) |
Kentauras | 185 | -6? | < 6 500 |
Šaulys | 386 | 1 | > 16 000 |
Skorpionas | 393 | -1 | > 20 000 |
Vilkas | 1006 | -8 – -10 | ~3 000 |
Tauras | 1054 | -6 | ~5 800 |
Kasiopėja | 1181 | 0 | ~26 000 |
Kasiopėja | 1572 | -4 | ~10 000 |
Gyvatnešis | 1604 | -2,5 | ~15 000 |
Kasiopėja | 1667 | ? | ~9000 |