Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Suomi, Suomi KP-31
Tipas pistoletas-kulkosvaidis
Variantai Kpist m/37 ir Kpist m/37-39 (Švedija)

Kpist m/37-39F (Suomija) Madsen-Suomi (Danija) Hispano Suiza MP43/44 (Šveicarija)

Konstruktorius Aimo Lahti
Šalis Suomija
Sukurtas 1931
Naudotas 1931–1982
Naudotojai Suomija, Švedija, Danija, Lenkija, Ispanija, Bolivija, Paragvajus, Iranas
Kalibras, mm 9
Šovinys, mm 9x19mm Parabellum
Šaudymo sparta, n/min. 750–900
Svoris, kg 4,6
Ilgis, mm 870
Vamzdžio ilgis, mm 314
Pradinis greitis, m/s 396
Taikymo tolis, m 200
Dėtuvė 20, 36, 40, 50 ar 70

Suomi, Suomi M/31 (suom. Suomi-konepistooli KP-31) – suomiškas ginklų konstruktoriaus Aimo Lahčio (suom. Aimo Lahti) sukurtas pistoletas-kulkosvaidis. Nuo 1931 m. iki 1982 m. buvo Suomijos kariuomenės ginkluotėje, juos naudojo ir kitose valstybėse. Suomi-konepistooli KP-31 dažnai vadina tiesiog Suomi KP.

Aimo Lahtis 1922 m. ėmė konstruoti pistoletą kulkosvaidį, kurį Suomijos kariuomenės ginkluotėn priėmė 1931 m. su pavadinimu Suomi-konepistooli KP-31 ('suomiškas pistoletas-kulkosvaidis, 1931 m. modelis'). Ankstesni jo variantai buvo M-22 prototipas ir KP-26 gamybinis modelis. Suomijoje egzistavo specializuoti Suomi KP variantai, skirti naudoti tankuose ir dotuose.

Suomi KP-31 serijinė gamyba prasidėjo 1931 m. Tikkakoski Oy kompanijoje. Daugelį ginklų nupirko Suomijos gynybos ministerija. Prasidėjus TSRS-Suomijos karui Suomijos kariuomenė turėjo apie 4000 Suomi KP.
Šiuos pistoletus-kulkosvaidžius pirko Baltijos šalys, Vokietija, Švedija, kai kurios P. Amerikos valstybės. Pagal licenciją juos gamino Danija, Švedija ir Šveicarija.

Konstrukcija

redaguoti

Ginklas turi medinę buožę. Spynos rankena šaudant nejuda. Priekinėje gaiduko lankelio dalyje esantis saugiklis kartu perjungia šaudymo režimą.
Taikiklis sektorinis, su padalomis iki 500 m, bet efektyvios ugnies nuotolis yra apie 200 m šaudant serijomis.
Dėtuvės buvo dviejų tipų – dėžutinė (20 šovinių) ir diskinė (70 šovinių). Švedijoje buvo sukonstruotos ketureilės dėžutinės 50 šovinių dėtuvės. Po 1950 m. ėmė naudoti dėžutines 36 šovinių dėtuves nuo švediško pistoleto-kulkosvaidžio Carl Gustaf M/45.

Šaudymo spartą mažina vakuuminis spynos lėtintuvas. Spyna yra hermetiškoje cilindro formos ertmėje, sudarytoje iš vamzdžio dėžutės su dangteliu. Spyna juda kaip stūmoklis ir judėdama atgal (šiek tiek sulėtintai, kadangi spaudžia ertmėje esantį orą) išspaudžia orą laukan pro gale esantį vožtuvą. Į priekį spyna juda lėtai, kadangi ertmėje oras retėja ir susidaręs neigiamas slėgis lėtina spynos judėjimą. Ši sistema palengvino spynos masę, padidinti šaudymo taiklumą, ypač šaudant pavieniais šūviais.

Suomi vamzdis ir vamzdžio gaubtas lengvai nuimami ir įstatomi atgal. Todėl, jei turėdavo atsarginį vamzdį, galėdavo šaudyti be perstojo, kadangi įkaitusį vamzdį būdavo galima pakeisti mūšio vietoje. Ši savybė buvo labiau būdinga kulkosvaidžiams.

Naudojimas

redaguoti

Suomi – labai efektyvus ir patikimas ginklas, puikiai veikęs sunkiomis sąlygomis, pvz., šaltomis žiemomis, kai labai šalta. Suomija pagamino nedaug šių pistoletų-kulkosvaidžių, bet sėkmingas jų panaudojimas TSRS-Suomijos kare įtikino Raudonosios Armijos vadovybę tokių ginklų efektyvumu ir būtinumu. Iki tol manė, kad šis ginklas tinka tik policinėms operacijoms.

Trūkumai

redaguoti
  • Didelė masė – su diskine dėtuve svėrė ~7 kg.
  • Didelė kaina ir gamybos sudėtingumas. Vakuuminis lėtintuvas reikalavo labai tikslaus mechaninio detalių apdorojimo, kam reikėjo geros įrangos ir kvalifikuotų darbininkų.
  • Diskinė dėtuvė:
    • didelė masė ir matmenys. Praktika parodė, kad diskinė dėtuvė pernelyg sunki ir nepatogi. Šovinius patogiau nešiotis mažesnėse ragelio formos dėtuvėse, kurias iššaudžius galima greitai pakeisti. Keli kartu tiek pat šovinių turintys rageliai sveria mažiau negu viena diskinė dėtuvė.
    • brangiai kainuoja gamyba.
    • mažiau patikima, negu rageliai.