Aimo Lahti

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aimo Lahti (suom. Aimo Johannes Lahti 1896 m. balandžio 28 d. Viialos kaime, dabartinis Akaa miestas – 1970 m. balandžio 19 d. Jyväskylä mieste) – savamokslis suomių šaulių ginklų konstruktorius, sukonstravęs virš 50 ginklų modelių, iš kurių ginkluotėje buvo pistoletas kulkosvaidis Suomi KP-31, lengvasis kulkosvaidis Lahti-Saloranta M/26, pistoletas Lahti L-35 ir prieštankinis šautuvas Lahti L-39.

Suomių ginklų konstruktorius Aimo Lahti

Jo sukurti ginklai buvo svarbūs ginant Suomijos nepriklausomybę nuo TSRS ir didinant Suomijos karinės pramonės prestižą.

Biografija

Aimo Lahtis gimė 1896 m. balandžio 28 d. Viialos kaime (dabartinis Akaa miestas). Baigęs 6 klases jis metė mokyklą ir, būdamas 14 metų, įsidarbino Viialos stiklo gamykloje. Tais pačiai metais už gamykloje uždirbtus pinigus nusipirko pirmąjį savo ginklą – Berdano šautuvą. Lahtį sužavėjo šautuvo mechanizmas, ir jis, padedamas vietinio ginklininko Säteri, detaliai išnagrinėjo šautuvo veikimą. Šio ginklininko padedamas jis susipažino ir su kai kurių kitų ginklų konstrukcijomis.

1918–1919 m. jis buvo pašauktas į Suomijos kariuomenę. 1919 m. jis vedė, su žmona Ida susilaukė vienintelio sūnaus Olavio. Jo sūnus Olavi Johannes Lahti buvo Suomijos karinių oro pajėgų lakūnas ir žuvo 1944 m.

Kurį laiką dirbęs geležinkelyje, 1921 m. jis tapo meistru ginklininku Suomijos armijoje. 1922 m. jis išnagrinėjo vokišką pistoletą-kulkosvaidį Bergmann MP18 ir ėmė konstruoti savo variantą. Bergmann MP18 buvo brangus ir turėjo daug konstrukcinių trūkumų, o Lahčio sukurtas ginklas buvo labai patikimas ir efektyvus. 1922 m. buvo pagaminti pirmi 200 pistoleto-kulkosvaidžio Lahti M/22 egzempliorių.

Netrukus jam Gynybos ministerija liepė sukonstruoti lengvąjį kulkosvaidį, kurio galutinis variantas buvo pavadintas Lahti-Saloranta M/26. Jis taip pat modifikavo Mosino šautuvą, kurio naujas suomiškas variantas buvo pavadintas M/27 Pystykorva ir priimtas į Suomijos armijos ginkluotę.

1932 m. Lahtis ir Gynybos ministerija pasirašė dvi svarbias sutartis, kurios užtikrino Lahčio pajamas ir ekonominę padėtį. Sutartys davė vyriausybei teisę naudoti ir pardavinėti Lahčio sukurtus ginklų modelius. Tais pačiais metais jis gavo kvietimą persikelti dirbti į vieną JAV ginklų kompaniją. Jam buvo pažadėti 3 milijonai tuometinių Suomijos markių ir 5 % pajamų už JAV pagamintus jo konstrukcijos ginklus. Tą pačią dieną Suomijos gynybos ministerija perrašė sutartis, padidindama Lahčio suinteresuotumą, todėl Aimo Lahtis nemanė, kad jam apsimoka kraustytis dirbti į JAV. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lahčio ginklai buvo gaminami Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, eksportuojami į daugelį šalių, pvz., Kiniją.

Aimo Lahtis konstravo ginklus iki Suomijos dalyvavimo Antrajame pasauliniame kare pabaigos. Tuo metu Sąjungininkų kontrolės komisija Lahčiui uždraudė kurti ginklus. A. Lahtis mirė 1970 m. Jyväskylä mieste, būdamas 74 metų. Iki to laiko jis gavo Suomijos kariuomenės generolo majoro pensiją.

• 
  Lahti L-39 prieštankinis šautuvas
• 
  Lahti Saloranta kulkosvaidis
• 
  Lahti L-35 pistoletas
• 
  Suomi KP-31 pistoletas-kulkosvaidis