Miuncheno susitarimas
| Miuncheno susitarimas | |
 Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą | |
| Data | 1938 m. rugsėjo 30 d. |
|---|---|
| Vieta | Miunchenas, Vokietija |
| Šalys |  Jungtinė Karalystė Vokietija Prancūzija Italija |
Miuncheno susitarimas (ček. Mnichovská dohoda, vok. Münchner Abkommen) – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos susitarimas, pasirašytas 1938 m. rugsėjo 30 d. Miunchene.[1] Jis numatė, kad Čekoslovakija iki spalio 10 d. turi perduoti Vokietijai Sudetų kraštą ir su Austrija besiribojančius rajonus, kuriuose vokiečiai sudarė mažumą.[2]
Miuncheno susitarimo dalyviai garantavo naujų Čekoslovakijos sienų saugumą agresijos atveju. Sutartį pasirašė vyriausybių vadovai Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis.
1938 m. rugsėjo 30 d. Čekoslovakijos vyriausybė be Nacionalinio susirinkimo sutikimo Miuncheno sutarties sąlygas priėmė.
1973 m. gruodžio 11 d. Čekoslovakijos ir VFR sutartimi Miuncheno sutartis pripažinta negaliojančia.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Miuncheno susitarimas. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-29.
- ↑ Miuncheno susitarimas. istorijatau.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-29.
Nuorodos redaguoti
.svg){kind=small}
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |