Stiklo šalis

PavadinimasStiklo šalis
Kilmės šalisLietuva
RežisieriusJanina Lapinskaitė
VaidinaPovilas Budrys
Jurga Kalvaitytė
Metai2004
ŽanrasDrama
Trukmė68 min.
Kalbalietuvių k.

Stiklo šalis2004 m. sukurtas lietuviškas 68 min. vaidybinis filmas, kurio scenarijus sukurtas pagal Vandos Juknaitės 1995 m. apysaką „Stiklo šalis“. Filmas pasakoja jaunos šeimos dramą. Premjera Lietuvoje – 2004 m. lapkričio 5 d.

Apie filmą

redaguoti

Tai pirmasis dokumentinio kino režisierės Janinos Lapinskaitės vaidybinis filmas. „Stiklo šalis“ – moters filmas apie moters vienatvę. Pasak filmo režisierės, filmo siužete nėra aistrų. Vandos Juknaitės kūryba laikoma artima japonų haiku prozinės poezijos stiliui. Japonų kultūroje viskas vyksta tarsi viduje.[1] Čia viskas minimalu, nėra masinių scenų, veikėjai nekinta emocionaliai. Filmas prisodrintas simbolikos, puikių aliuzijų į plačius vandenis. Ėjimo ir kelio motyvas, važiavimas, bėgimas, traukinio dardėjimas. Galima žiūrint pamanyti, kad filmas pakankamai statiškas, nes herojų charakteriai suledėję, mažai kintantys.

Filme daug mėlynos spalvos. Filme viską užliejanti šalta žydra šviesa yra operatoriaus nuopelnas – jis sugalvojo įstatyti į namo, kuriame buvo filmuojama, langus specialia žydra spalva nudažytus stiklus. Siaubingai dundantį traukinį, kuris kartkartėmis filme vis pravažiuoja netoli namo, filmavo pastatęs seną kamerą ant traukinio bėgių, o vaizdą, kuriame žiūrovas tarsi iš upės dugno stebi į eketę žiūrinčias motiną ir dukrą, išgavo filmuodamas pro akvariumą.

Siužetas

redaguoti

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmo centre – nepaprastai vieniša provincijos miestelyje gyvenanti moteris. Antrojo vaiko gimimas, sunki kūdikio liga, iš mylimo žmogaus sklindantis šaltis jaunos moters kasdienybę pripildo nerimo, baimės ir laukimo. Prasideda irzlus blaškymasis, „nešvarūs“ vizitai pas gydytoją, keisti pasivažinėjimai naktį, ašaros, tabletės... Vyras negali suprasti ir pateisinti tos psichologinės būsenos, jo manymu, ardančios šeimos ramybę. Stiprėjanti įtampa skaudžiai atsiliepia septynmetės dukros gyvenime – tyrą vaiko veidą sukaustęs liūdesys, ryškėja savotiškos agresijos ženklai, nuolat kyla keisti egzistenciniai klausimai. Neišvengiamai artėja šių santykių atomazga, ją paspartina pasiklydusi šuniukų besilaukianti kalė ir įvykdytas nusikaltimas....

Kūrybinė grupė

redaguoti

Festivaliai

redaguoti

Filmas buvo pakviestas 2005 m. dalyvauti 40-ajame Tarptautiniame kino festivalyje Karlovy Varuose, 2006 m. – devintajame Europos Sąjungos šalių filmų festivalyje Čikagoje.[2] Taip pat dalyvavo nepriklausomų menų festivalyje „Aarhus“Danijoje, moterų filmų festivalyje „Femina“ Brazilijoje, festivalyje „Birds Eye View“ Didžiojoje Britanijoje.

Filmas pelnė geriausios režisūros apdovanojimą tarptautiniame Tamil Nadu festivalyje Indijoje.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti