Steponas Bohušas-Sestšencevičius
Kitos reikšmės – Sestšencevičius.
| Steponas Bohušas-Sestšencevičius | |
|---|---|
| |
| Steponas Bohušas-Sestšencevičius studijų laikais Sankt Peterburge | |
| Gimė | 1872 m. lapkričio 20 d. Nemenčinėlės dvaras prie Riešės, Rusijos imperija |
| Mirė | 1943 m. birželio 30 d. (70 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | senosiose Vilniaus evangelikų-reformatų kapinėse |
| Tėvas | Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius |
| Motina | Konstancija Volanaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Hortenzija Brodovska |
| Vaikai | Vanda, Algirdas, Galina Antanina, Hortenzija |
| Veikla | dailininkas, architektas |
| Išsilavinimas | Vilniaus piešimo mokykla |
| Alma mater | Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija |
Steponas Bohušas-Sestšencevičius (Bauža-Sestšencevičius, lenk. Stefan Bohusz-Siestrzeńcewicz, 1872 m. lapkričio 20 d. Nemenčinėlės dvaras prie Riešės – 1943 m. birželio 30 d. Vilnius) – dailininkas, architektas.[1][2]
Kilmė redaguoti
Steponas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1872 m. lapkričio 20 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės seniūnija) bajorų Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo. Architekto senelis iš motinos pusės Konstantinas Volanas buvo Vilniaus evangelikų reformatų sinodo prezidentas. Architekto senelis iš tėvo pusės Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo kariškis, turėjo majoro laipsnį, buvo apdovanotas 4-o laipsnio Šv. Vladislovo ordinu. Senelis Stanislovas susituokė su vilniete Rachele iš Mejerių, su kuria Nemenčinėlės dvare 1834 m. liepos 18 d. susilaukė architekto tėvo Stanislovo. Viso Nemenčinėlės dvare gyvendami architekto tėvai susilaukė vienuolikos vaikų, iš jų aštuonių sūnų. Architektas Steponas Bohušas-Sestšencevičius buvo septintas vaikas šeimoje. Jo brolis Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius dailininkas, tapytojas.[2][3]
Biografija redaguoti
Būsimasis architektas Steponas Bohušas-Sestšencevičius 1886–1894 m. mokėsi Vilniaus realinės mokyklos komercijos skyriuje bei Vilniaus piešimo mokykloje, kuriai vadovavo Ivanas Trutnevas. Šiems mokslams berniukui stipendiją skyrė Vilniaus evangelikų reformatų sinodas.[1][2]
Nuo 1896 m. Steponas Bohušas-Sestšencevičius studijavo architektūrą Peterburgo dailės akademijoje, mokėsi Lerontijaus Benua dirbtuvėje. 1901 m. Steponui suteiktas dailininko architekto vardas. Jis įgijo teisę projektuoti pastatus, po metų patvirtintas jo architekto laipsnis. 1903 m. jis sugrįžo į Vilnių.[1]
Vilniuje Steponas Bohušas-Sestšencevičius rekonstravo brolio Stanislovo dailės studiją Bernardinų gatvėje (skerstgatvyje), tai buvo pirmasis jo darbas. Po to Steponas rekonstravo namą Aušros Vartų gatvėje, Salimanio namą Antakalnyje.[2]
I-ojo pasaulinio karo metais Steponas Bohušas-Sestšencevičius kovojo carinės armijos gretose, buvo apdovanotas Šv. Onos ir Šv. Jurgio ordinais. Dirbo kariuomenės statybos skyriuje architekto pareigose. Vedė Hortenziją Brodovską, su šeima nuo 1926 m. gyveno Žvėryne, Vilniuje. Gyvendamas Žvėryne Steponas Bohušas-Sestšencevičius rekonstravo Mokslo bičiulių draugijos pastatą Vilniuje.[2]
II-ojo pasaulinio karo metais Steponas Bohušas-Sestšencevičius su šeima gyveno Evangelikų reformatų sinodo namuose, Vilniuje. Jis mirė nepasibaigus karui, t. y. 1943 m. liepos 30 d. ir buvo palaidotas Vilniaus evangelikų reformatų kapinėse.[2]
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Sudarytoja dr. Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. ISBN 978-9955-868-93-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Elżbieta Basiul, Irena Fedorovič, Małgorzata Geron, Anna Klugowska, Zita Kološevska, Łukasz Kossowski, Laima Laučkaitė, Jerzy Malinowski, Jolita Mulevičiūtė, Eliza Ptaszyńska. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai („Stanisław Bohusz-Siestzeńcewicz. Twórczość, konteksty, przyczynki“), 2021.ISBN 978-83-61494-98-0.
- ↑ Irma Randakevičienė. Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą, 2022. Skelbta „Voruta.lt" [1]