Vynohradivas

miestas Ukrainoje

Vynohradivas (ukr. Виноградів) – miestas pietvakarių Ukrainoje, Užkarpatės srityje, Tisos kairiajame krante, netoli Rumunijos sienos. Rajono centras. Geležinkelių mazgas (pagrindinė linija į Čopą), plentai į Užhorodą, Chustą, Iršavą. Avalynės, siuvimo, maisto (konservų, vaisių), plastmasės dirbinių pramonė. Yra XIV a. buvę Perenio dvaro rūmai, XIV–XV a. pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas, X–XIV a. Kanko pilies griuvėsiai.

Vynohradivas
ukr. Виноградів
      
Miesto reginys
Vynohradivas
Vynohradivas
48°09′0″ š. pl. 23°01′30″ r. ilg. / 48.15000°š. pl. 23.02500°r. ilg. / 48.15000; 23.02500 (Vynohradivas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Užkarpatės sritis Užkarpatės sritis
Rajonas Vynohradivo rajonas
Gyventojų (2011) 25 481
Plotas 32 km²
Tankumas (2011) 796 žm./km²
Altitudė 117 m
Vikiteka Vynohradivas

2010 m. 82 % Vynohradivo gyventojų buvo ukrainiečiai, 13,5 % – vengrai, 3,8 % – rumunai, 0,6 % – čigonai.

Istorija redaguoti

Vynohradivas – viena seniausių Užkarapatės gyvenviečių. Šaltiniuose minima nuo IX a. Gyvenvietė XIII a. pab. tapo Vengrijos karalystės Ugočos komtato centru (vengriškai vadinta Nagyszőlős). 1514 m. ženkliai prisidėjo prie Georgijaus Dežo sukilimo. 1919 m. miestą užėmė rumunai, o vėliau – čekoslovakai. 1938 m. tapo Karpatų Rusios dalimi. Iki 1946 m. miestas vadintas Sevliušu (ukr. Севлюш).[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 92