Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vengrijos herbas
Informacija
Herbas nuo1990 m. liepos 3 d.

Vengrijos herbas – oficialus Vengrijos valstybės simbolis, priimtas 1990 m. liepos 3 d.

Šis herbas buvo naudojamas ir anksčiau, kartais su šv. Stefano karūna, kartais be jos, kartais kaip sudėtingesnio herbo dalis. Daug jo elementų yra atėję iš viduramžių.

Herbo skydas yra perskeltas:

  • Dešinioji (heraldiškai) pusė horizontaliai dryžuota – keturios sidabrinės, keturios raudonos juostos. Tai vadinamosios Arpadų (Árpád) juostos. Paprastai sakoma, kad sidabrinės (baltos) juostelės simbolizuoja keturias upes – Dunojų, Tisą, Dravą ir Savą.
  • Kairioje pusėje yra sidabrinis patriarchinis (dvigubas) kryžius ant vidurinio iš trijų žalių kalvų (atstovaujančių Matros, Tatrų ir Fatrų kalnagūbrius) raudoname lauke. Kryžio pamatas mažoje auksinėje karūnoje.

XVIII a. jėzuitas Timon aiškino, kad patriarchinis kryžius yra senovinis Vengrijos karalystės simbolis, sujungiamas su trimis kalvomis.

Elementai redaguoti

Sidabrinis patriarchinis kryžius redaguoti

Seniausias herbo elementas yra sidabrinis patriarchinis kryžius raudoname lauke. Ilgą laiką buvo teigiama, kad šis ženklas buvo Vengrijos karalystės simbolis. Vengrijos ir Slovakijos heraldikos žinovai teigia, kad dvigubas kryžius perimtas iš šventųjų Kirilo ir Mefodijaus. Labiausiai priimta hipotezė teigia, kad ši herbo dalis yra Bizantijos įtaka, kadangi kryžius Vengrijoje pasirodė apie 1190 m., kai valdė karalius Bela III, kuris buvo išaugęs Bizantijos dvare. Tada patrarchinis kryžius Vengrijoje buvo naudojamas karaliaus herbe ir monetose.

Arpadų juostos redaguoti

Raudonos ir baltos horizontalios juostos buvo Vengriją valdžiusios Arpadų dinastijos simbolis. Pirmą kartą jos panaudotos 1202 m. karaliaus Imrės antspaude pavaizduotame herbe. Tiesa, herbo juostose buvo pavaizduoti ir auksiniai liūtai.

Kombinacija redaguoti

Karalių Belos III ir Imrės herbų kombinacija pirmą kartą atsirado karaliaus Lajošo (1342–1382 m.) herbe. Šis herbas jau turėjo Arpadų juostas dešinėje pusėje, ir kryžių ant kalvų – kairėje pusėje.

Karūna virš herbo pirmą kartą atsirado valdant Vengrijos karaliui Ulászló I (Vladislovas III) (1440–1444 m.), nors tada tai buvo paprasta karūna. 1464 m. Matijo Korvino antspaude pavaizduotame herbe karūna jau buvo panaši į šventąją Vengrijos karūną.

Galutinė šio herbo versija atsirado XVII a. pradžioje, valdant karaliui Matijui II.