Norvegijos herbas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Norvegijos herbas
Informacija
Herbas nuo	1280 (1905)
Šalmas	karaliaus karūna
Herbo skydas	Raudoname lauke auksinis šėlstantis liūtas su auksine karūna ir kirviu sidabrine galva ir auksiniu kotu letenose.

Norvegijos herbas – vienas iš Norvegijos valstybės simbolių. Tai vienas seniausių Europoje naudojamų valstybės herbų. Jis kilęs iš karališkosios šeimos herbo.

Aprašas

Raudoname lauke auksinis šėlstantis liūtas su auksine karūna ir kirviu sidabrine galva ir auksiniu kotu letenose. Virš skydo – karaliaus karūna.

Istorija

1280 m. karalius Eirikas Magnusonas prie liūto pridėjo karūną ir sidabrinį kirvį. Kirvis simbolizuoja šventojo kankinio Olafo nužudymą kirviu Stiklestado mūšyje.

Norvegijos herbo išvaizda metams bėgant keitėsi, priklausomai nuo heraldikos madų. Viduramžių pabaigoje kirvis pamažu tapo ilgas ir panašus į alebardą. Kirvio kotas vaizduotas išlenktu, kad atitiktų heraldinio skydo formą, kaip tai buvo populiaru tuo metu bei atitiktų monetų formą. 1844 m. alebardos atsisakyta ir ji pakeista trumpakočiu kirviu, kai buvo patvirtintas oficialus herbo dizainas.

1905 m. oficialus karališkojo ir valstybės herbo dizainas dar kartą pakeistas, grąžinant viduramžišką foną su trikampiu skydu ir stačiau stovinčiu liūtu. Dabartinis herbas karaliaus patvirtintas 1992 m. gegužės 20 d.

Europos valstybių herbai