Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis (tradic. kin. 五代十國; supapr. kin. 五代十国; pinyin: Wǔdàishíguó), sutrumpintai dar vadinamas Udai, Vudai – 907–960 politinės sumaišties laikotarpis Kinijoje po Tang dinastijos, prieš Song dinastiją. Šiaurės Kinijoje viena po kitos valdė penkios dinastijos, o Pietuose buvo įkurta daugiau nei tuzinas savarankiškų valstybių (nors tradiciškai minimos dešimt).

Penkios dinastijos

• Vėlyvoji Liang (後梁 hòu Liáng, 907–923)
• Vėlyvoji Tang (後唐 hòu Táng, 923–936)
• Vėlyvoji Dzin (後晉 hòu Jìn, 936–947)
• Vėlyvoji Han (後漢 hòu Hàn, 947–951)
• Vėlyvoji Džou (後周 hòu Zhōu, 951–960)

Dešimt karalysčių

• U (Wu; 904–937)
• Ujue (Wuyue; 904–978)
• Min (909–945) ir In (943–945)
• Ču (Chu; 897–951)
• Pietų Han (Nan Han; 917–971)
• Ankstyvoji Šu (Qian Shu – Čian Šu; 907–925)
• Vėlyvoji Šu (Hou Shu; 934–965)
• Dzingnan (Jingnan) arba Nanping (906–963)
• Pietų Tang (Nan Tang; 937–975)
• Šiaurės Han (Bei Han; 951–979)

Politinė situacija

Tang dinastijos valdymo pabaigoje daug įtakos valstybėje turėjo karinių regionų valdytojai – jiedushi (dzieduši). Tai buvo viena iš dinastijos žlugimo priežasčių.

Šiaurė

Šiaurės Kinijoje įtakingiausias buvo Zhu Wen (Džu Venas). Tang dinastijos pasitikėjimą įgavo dalyvaudamas malšinant Huang Čao sukilimą. Per keletą metų jis sunaikino savo kaimynus ir įsitvirtino valdžioje. 904 m. jo pastangomis nužudytas imperatorius Džaodzongas, nauju imperatoriumi tapo 13 metų Džaodzongo sūnus. 907 m. Džu Venas privertė vaiką atsisakyti sosto ir paskelbė įkuriąs Vėlyvąją Liang dinastiją.

Tačiau daug kitų karinių regionų valdytojų irgi buvo paskelbę savarankiškų valstybių įkūrimą, ir ne visi pripažino naująją dinastiją. 923 m. Li Cunxu (Li Cunsiu) pasiskelbė imperatoriumi, nuvertė Vėlyvosios Liang valdžią ir įkūrė Vėlyvąją Tang dinastiją. Jam pavyko vėl suvienyti didžiąją dalį Šiaurės Kinijos.

Tačiau 936 m. Vėlyvąją Tang pakeitė Shi Jingtang (Ši Dzingtangas) įkurta Vėlyvoji Dzin dinastija. Ši Dzingtangui tai pasiekti pavyko su kidanių imperijos pagalba. 943 m. kidaniai įsiveržė į sostinę Kaifengą ir nuvertė Vėlyvąją Dzin, tačiau, negalėdami išlaikyti teritorijų, kitamet jie pasitraukė.

947 m. į sostinę įžengė karo vadas Liu Zhiyuan (Liu Džijuanas). Jis paskelbė įkuriąs Vėlyvąją Han dinastiją. 951 m. ją nuvertė generolas Guo Wei (Guo Vei), Vėlyvosios Džou įkūrėjas. Vėlyvosios Han imperatoriaus šeimos narys Liu Chong (Liu Čongas) tuo pačiu metu įkūrė Šiaurės Han valstybę ir su kidanių pagalba bandė nuversti Vėlyvąją Džou. 951 m. mirus Guo Vei, į sostą atsisėdo jo įsūnis Chai Rong (Čai Žongas). 954 m. jam pavyko nugalėti Šiaurės Han ir kidanių pajėgas. 956–958 m. sudavė stiprių smūgių Pietų Tang – vienam stipriausių Pietų Kinijos režimų. 959 m. Čai Žongas puolė kidanių imperiją ir pasiekė keletą pergalių.

960 m. sostą atėmė generolas Zhao Kuangyin (Džao Kuangjinas) – jis įkūrė Šiaurės Song dinastiją. Su šios dinastijos įkūrimu oficialiai baigiasi Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis. Per kitus du dešimtmečius naujoji dinastija nugalėjo visus Kinijoje likusius kitus režimus. Kinija visiškai suvienyta 982 m.

Pietūs

Pietų Kinijoje valstybėlės ne sekė viena po kitos, o gyvavo greta. 920 m. buvo susikūrusios Wu (U), Wuyue (Ujue), Min, Pietų Han, Chu (Ču), Jingnan (Dzingnan), Ankstyvoji Shu (Šu) valstybės. Sičuaną 925 m. užėmė Šiaurė, tačiau 934 m. ten nepriklausomybę paskelbė Vėlyvoji Shu (Šu) valstybė. 937 m. U pakeitė Pietų Tang.

Pietų Kiniją taip pat draskė karai. U konfliktavo su savo kaimynėmis. Min ir Ču ištikus vidinei krizei, Pietų Tang pasinaudojo situacija ir jas užėmė. Ilgainiui stipriausia valstybe pietinėje Kinijos dalyje tapo Pietų Tang. Bet 956–958 m. ji buvo priversta Vėlyvajai Džou dinastijai atiduoti žemes į šiaurę nuo Jangdzės upės.

Šiaurės Song 963 m. nugalėjo Dzingnan ir Uping (tai, kas liko iš Ču valstybės), 965 m. – Vėlyvąją Šu, 971 m. – Pietų Han, 975 m. – Pietų Tang. 978 m. pasidavus Ujue ir Čingjuan (buvusi Min valstybė), visa Pietų Kinija buvo pajungta naujai centrinei valdžiai.

Valdovai

Šventyklos vardas1	Pomirtinis vardas	Asmeninis vardas	Lietuviškai	Valdymo metai	Laikotarpiai²
Vėlyvoji Liang dinastija
Tàizǔ 太祖	–	Zhū Wēn 朱溫	Taidzu; Džu Ven	907–912	Kāipíng (開平 kaiping; 907–911) Qiánhuà (乾化 čianhua; 911–912)
–	Mòdì 末帝	Zhū Zhèn 朱瑱	Modi; Džu Džen	913–923	Qiánhuà (乾化 čianhua; 913–915) Zhēnmíng (貞明 dženming;915-921) Lóngdá (龍德 longda; 921–923)
Vėlyvoji Tang dinastija
Zhuāngzōng 莊宗	–	Lǐ Cúnxù 李存勗	Džuangdzong; Li Cunsiu	923–926	Tóngguāng (同光; tongguang, 923–926)
Míngzōng 明宗	–	Lǐ Sìyuán 李嗣源 arba Lǐ Dǎn 李亶	Mingdzong; Li Sijuan; Li Dan	926–933	Tiānchéng (天成 tiančeng;926-930) Chángxīng (長興 čangsing;930-933)
–	Mǐndì 節閔帝	Lǐ Cónghòu 李從厚	Mindi; Li Conghou	933–934	Yìngshùn (應順 jingšun)
–	Mòdì 末帝	Lǐ Cóngkē 李從珂	Modi; Li Congke	934–936	Qīngtài (清泰 čingtai; 934–936)
Vėlyvoji Dzin dinastija
Gāozǔ高祖	–	Shì Jìngtáng 石敬瑭	Gaodzu; Ši Dzingtang	936–942	Tiānfú (天福 tianfu; 936–942)
–	Chūdì 出帝	Shì Chóngguì 石重貴	Čudi; Ši Čonggui	942–947	Tiānfú (天福 tianfu; 942–944) Kāiyùn (開運 kaijun; 944–947)
Vėlyvoji Han dinastija
Gāozǔ 高祖	–	Liǔ Zhīyuǎn 劉知遠	Gaodzu; Liu Džijuan	947–948	Tiānfú (天福 tianfu; 947) Qiányòu (乾祐 čianjou; 948)
–	Yǐndì 隱帝	Liǔ Chéngyòu 劉承祐	Indi; Liu Čengjou	948–950	Qiányòu (乾祐 čianjou; 948–950)
Vėlyvoji Džou dinastija
Tàizǔ 太祖	–	Guō Wēi 郭威	Taidzu; Guo Vei	951–954	Guǎngshùn (廣順 guangšun; 951–954) Xiǎndé (顯德 siande; 954)
Shìzōng 世宗	–	Chái Róng 柴榮	Šidzong; Čai Žong	954–959	Xiǎndé (顯德 siande; 954–959)
–	Gōngdì 恭帝	Chái Zōngxù 柴宗訓	Gongdi; Čai Dzongsiu	959–960	Xiǎndé (顯德 siande; 959–960)
U Jue karalystė
Tàizǔ 太祖	Wǔ Sùwáng 武肅王	Qián Liú 錢鏐	Taidzu; U Suvang; Čian Liu	904–932	Tiānbǎo (天寶 tianbao; 908–923) Bǎodà (寶大 baoda; 923–925) Bǎozhèng (寶正 baodženg; 925–932)
Shìzōng 世宗	Wén Mùwáng 文穆王	Qián Yuánquàn 錢元瓘	Šidzong; Ven Muvang; Čian Juančiuan	932–941	-
Chéngzōng 成宗	Zhōng Xiànwáng 忠獻王	Qián Zuǒ 錢佐	Čengdzong; Džong Sianvang; Čian Dzuo	941–947	-
–	Zhōng Xùnwáng 忠遜王	Qián Zōng 錢倧	Džong Siunvang; Čian Dzong	947	-
–	Zhōng Yìwáng 忠懿王	Qián Chù 錢俶	Džong Ivang; Čian Ču	947–978	-
Min ir In karalystės
Tàizǔ 太祖	Zhōng Yìwáng 忠懿王	Wáng Shěnzhī 王審知	Taidzu; Džong Ivang; Vang Šendži	909–925	-
–	–	Wáng Yánhàn 王延翰	Vang Janhan	925–926	-
Tàizōng 太宗	Huìdì 惠帝	Wáng Yánjūn 王延鈞	Taidzong; Huidi; Vang Jandziun	926–935	Lóngqǐ (龍啟 longči; 933–935 Yǒnghé (永和 jonghe; 935)
Kāngzōng 康宗	–	Wáng Jìpéng 王繼鵬	Kangdzong; Vang Dzipeng	935–939	Tōngwén (通文 tongven; 936–939
Jǐngzōng 景宗	–	Wáng Yánxī 王延羲	Dzingdzong; Vang Jansi	939–944	Yǒnglóng (永隆 jonglong; 939–944)
–	Tiān Dédì 天德帝 (In imperatorius)	Wáng Yánzhèng 王延政	Tian Dedi; Vang Jandženg	943–945	Tiāndé (天德 tiande; 943–945)
Dzing Nan (Nan Ping) karalystė
–	Wǔ Xìnwáng 武信王	Gāo Jìxīng 高季興	U Sinvang; Gao Dzising	909–928	-
–	Wén Xiànwáng 文獻王	Gāo Cónghuì 高從誨	Ven Sianvang; Gao Conghui	928–948	-
–	Zhen Yìwáng 貞懿王	Gāo Bǎoróng 高寶融	Džen Ivang; Gao Baožong	948–960	-
–	Shìzhōng 侍中	Gāo Bǎoxù 高寶勗	Šidzong; Gao Baosiu	960–962	-
–	–	Gāo Jìchōng 高繼沖	Gao Dzičong	962–963	-
Ču karalystė
–	Wǔ Mòwáng 武穆王	Mǎ Yīn 馬殷	U Movang; Ma In	897–930	-
–	Héng Yángwáng 衡陽王	Mǎ Xīshēng 馬希聲	Heng Jangvang; Ma Sišeng	930–932	-
–	Wén Zhāowáng 文昭王	Mǎ Xīfàn 馬希範	Ven Džaovang; Ma Sifan	932–947	-
–	Fèi Wáng 廢王	Mǎ Xīguǎng 馬希廣	Fei Vang; Ma Siguang	947–950	-
–	Gōng Xiàowáng 恭孝王	Mǎ Xī’è 馬希萼	Gong Siaovang; Ma Si-e	950	-
–	–	Mǎ Xīchóng 馬希崇	Ma Sičong	950–951	-
U karalystė
Tàizǔ 太祖	Xiào Wǔdì 孝武帝	Yáng Xíngmì 楊行密	Taidzu; Siao Udi; Jang Singmi	904–905	Tiānyòu (天祐 tianjou; 904–905)
Lièzōng 烈宗	Jǐngdì 景帝	Yáng Wò 楊渥	Liedzong; Dzingdi; Jang O	905–908	Tiānyòu (天祐 tianjou; 905–908)
Gāozǔ 高祖	Xuāndì 宣帝	Yáng Lóngyǎn 楊隆演	Gaodzu; Siuandi; Jang Longjan	908–921	Tiānyòu (天祐 tianjou; 908–919) Wǔyì (武義 u-i; 919–921)
–	Ruìdì 睿帝	Yáng Pǔ 楊溥	Žuidi; Jang Pu	921–937	Shùnyì (順義 šun-i; 921–927) Qiánzhēn (乾貞 čiandžen; 927–929) Dàhé (大和 dahe; 929–935) Tiānzuò (天祚 tiandzuo; 935–937)
Nan Tang karalystė
Xiānzhǔ 先主 arba Lièzǔ 烈祖	–	Lǐ Biàn	Siandžu; Liedzu; Li Bian	937–943	Shēngyuán (昇元 šengjuan; 937–943)
Zhōngzhǔ 中主 arba Yuánzōng 元宗	–	Lǐ Jǐng 李璟	Džongdžu; Juandzong; Li Dzing	943–961	Bǎodà (保大 baoda; 943–958) Jiāotài (交泰 dziaotai; 958) Zhōngxīng (中興 džongsing; 958)
Hòuzhǔ 後主	Wǔwáng 武王	Lǐ Yù 李煜	Houdžu; Uvang; Li Ju	961–975	-
Nan Han karalystė
Gāozǔ 高祖	Tiān Huángdàdì 天皇大帝	Liǔ Yán 劉巖 arba Liǔ Yǎn	Gaodzu; Tian Huangdadi; Liu Jan	917–925	Qiánhēng (乾亨 čianheng; 917–925) Báilóng (白龍 bailong; 925–928) Dàyǒu (大有 dajou; 928–941)
–	Shāngdì 殤帝	Liǔ Fēn 劉玢	Šangdi; Liu Fen	941–943	Guāngtiān (光天 guangtian; 941–943)
Zhōngzōng 中宗	–	Liǔ Chéng 劉晟	Džongdzong; Liu Čeng	943–958	Yìngqián (應乾 ingčian; 943) Qiànhé (乾和 čianhe; 943–958
Hòuzhǔ 後主	–	Liǔ Chǎng 劉鋹	Houdžu; Liu Čang	958–971	Dàbǎo (大寶 dabao; 958–971)
Bei Han karalystė
Shìzǔ 世祖	Shén Wǔdì 神武帝	Liǔ Mín 劉旻	Šidzu; Šen Udi; Liu Min	951–954	Qiányòu (乾祐 čianjou; 951–954)
Ruìzōng 睿宗	Xiào Hédì 孝和帝	Liǔ Chéngjūn 劉承鈞	Žuidzong; Siao Hedi; Liu Čengdziun	954–970	Qiányòu (乾祐 čianjou; 954–957) Tiānhuì (天會 tianhui; 957–970)
Shàozhǔ 少主	–	Liǔ Jì’ēn 劉繼恩	Šaodzu; Liu Dzi-en	970	-
–	Yīng Wǔdì 英武帝	Liǔ Jìyuán 劉繼元	Ing Udi; Liu Dzijuan	970–982	Guǎngyùn (廣運 guangjun; 970–982)
Čian Šu karalystė
Gāozǔ 高祖	–	Wáng Jiàn 王建	Gaodzu; Vang Dzian	907–918	Tiānfù (天復 tianfu; 907) Wǔchéng (武成 učeng; 908–910) Yǒngpíng (永平 jongping; 911–915) Tōngzhèng (通正 tongdženg; 916) Tiānhàn (天漢 tianhan; 917) Guāngtiān (光天 guangtian; 918
Hòuzhǔ 後主	–	Wáng Yǎn 王衍	Houdžu; Vang Jan	918–925	Qiándé (乾德 čiande; 918–925) Xiánkāng (咸康 siankang; 925
Hou Šu karalystė
Gāozǔ 高祖	–	Mèng Zhīxiáng 孟知祥	Gaodzu; Meng Džisiang	934	Míngdé (明德 mingde; 934)
Hòuzhǔ 後主	–	Mèng Chǎng 孟昶	Houdžu; Meng Čang	938–965	Míngdé (明德 mingde; 934–938) Guǎngzhèng (廣政 guangdženg; 938–965)
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą. Dešimties Karalysčių valdovai įvardijami asmeniniais vardais. Nan Tang karalystės valdovai įvardijami prie Nan Tang pridedant pomirtinį vardą (Hòuzhǔ vadintas Lǐ Hòuzhǔ 李後主. 2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu – lietuviška pavadinimo transkripcija.