Šangų dinastija (kin. 商朝, pinyin: shāng cháo, liet. Šang čao) – pirmoji istorinė Kinijos dinastija. Tradiciškai manoma, kad ji valdė apie 16001046 m. pr. m. e. Šangų dinastija į valdžią atėjo po legendinės Sia dinastijos, po jos ėmė valdyti Džou dinastija. Vėlyvasis Šangų laikotarpis vadinamas Inas (kin. 殷代, pinyin: yīn dài, liet. In dai). Tuo metu dinastijos sostinė buvo netoli dabartinio Anjango.

History of China
History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Kultūra redaguoti

 
Šang teritorija

Apie Šangą daugiausiai sužinome iš radinių: bronzos dirbinių bei būrimo kaulų. Iš Ino laikotarpio išliko rašytinių šaltinių, kuriuose randama žinių apie to meto politiką, ekonomiką, kultūrą, religiją, geografiją, astronomiją, meną, mediciną.

Aristokratija gyvendavo aptvertuose miestuose, turėjo kovos vežimus. Ją išlaikė valstietija – tai rodo, kad visuomenė buvo jau gana stratifikuota.

Šangų astronomai atrado Marsą, įvairių kometų. Sukurta daug muzikos instrumentų.

Svarbi Šangų laikotarpio naujovė – bronza ir gaminiai iš jos. Bronziniai indai naudoti aukojimuose. Ritualiniai indai dažnai būdavo puošti taotie kaukėmis. Vėlyvajam Šangų būdingas dekoravimas simetriškomis gyvūnų figūromis.

Šangų religija buvo šamanistinio pobūdžio. Stiprus protėvių kultas. Svarbiausi aukojimai būdavo susiję su mirusiais valdovais. Hierarchijos viršūnėje buvo Šangdi – „aukščiausiasis protėvis“, su kuriuo bendrauti teisę turėjo tik valdovas. Ritualai neapsieidavo ir be kruvinų aukų. Kartu su valdovu būdavo palaidojami ir šimtai jo valdinių (galbūt vergų).

Vienas iš svarbiausių šaltinių, suteikiančių žinių apie šį periodą, yra būrimo kaulai, pirmąkart iškasti 1899 m. Toks būrimas vadinamas skapulomantija. Gyvūno kaulas, dažniausiai jaučio ar beždžionės (bet niekada katės ir šuns) mentė, pakaitintas įskildavo. Šventikas įskilimus interpretuodavo kaip atsakymą į klausimą, kuris būdavo prieš tai užrašomas ant to paties kaulo. Atsakymas taip pat būdavo užrašomas. Tai – seniausi turimi kinų rašto pavyzdžiai. Iki būrimo kaulus atrandant mokslininkams, jie buvo pardavinėjami kaip drakonų kaulai ir naudojami vaistams.

Valdovai redaguoti

Šangų dinastiją įkūrė maištininkas, nuvertęs paskutinį Sia valdovą. Pasak Shiji, Šangų sostinių buvo septynios. „In“ vadinamas paskutiniosios sostinės laikotarpis (sostinė perkelta valdant Pangengui). Jis laikomas išskirtinio klestėjimo metu. Šangų dinastija valdė didelę šiaurinės Kinijos teritoriją, nuolat vykdavo karai su kaimyninėmis gyvenvietėmis bei klajokliais iš Vidurinės Azijos stepių. Paskutinis In valdovas nusižudė, kai jo armiją nugalėjo Džou kariuomenė. Pasak legendų, prie Džou prisijungė išdavikai iš Šangų armijos. Žlugus Inui, likę klano nariai pasikeitė pavardę iš buvusios Dzi į tą, kuria vadinosi jų žlugusi dinastija – Inas. Klanas išliko ir net tarnavo naujajai Džou dinastijai.

 
Šang laikotarpio ritualinis bronzinis indas, XIII a. pr. m. e.
Pomirtiniai vardai (kin. 諡號, pinyin: shì hào, liet. Ši hao)1
Eilės numeris Valdymo trukmė² Kiniškai Pinyin Lietuviškai Valdymo metai[1]
1
29
Tāng
Tangas
1783-1761 m. pr. m. e.
2
2
外丙 Wài Bǐng
Vaibingas
1760-1758 m. pr. m. e.
3
4
仲壬 Zhòng Rén
Džongženas
1757-1754 m. pr. m. e.
4
33
太甲 Tài Jiǎ
Taidzia
1753-1721 m. pr. m. e.
5
29
沃丁 Wò Dǐng
Vodingas
1720-1692 m. pr. m. e.
6
25
太庚 Tài Gēng
Taigengas
1691-1667 m. pr. m. e.
7
36
小甲 Xiǎo Jiǎ
Siaodzia
1666-1650 m. pr. m. e.
8
12
雍己 Yōng Jǐ
Jongdzi
1649-1638 m. pr. m. e.
9
75
太戊 Tài Wù
Taiu
1637-1563 m. pr. m. e.
10
11
仲丁 Zhòng Dīng
Džongdingas
1562-1550 m. pr. m. e.
11
15
外壬 Wài Rén
Vaiženas
1549-1535 m. pr. m. e.
12
9
河亶甲 Hé Dǎn Jiǎ
Hedandzia
1534-1526 m. pr. m. e.
13
19
祖乙 Zǔ Yǐ
Dzui
1525-1507 m. pr. m. e.
14
16
祖辛 Zǔ Xīn
Dzusinas
1506-1491 m. pr. m. e.
15
25
沃甲 Wò Jiǎ
Vodzia
1490-1466 m. pr. m. e.
16
32
祖丁 Zǔ Dīng
Dzudingas
1465-1434 m. pr. m. e.
17
25
南庚 Nán Gēng
Nangengas
1433-1409 m. pr. m. e.
18
7
陽甲 Yáng Jiǎ
Jangdzia
1408-1402 m. pr. m. e.
19
28
盤庚 Pán Gēng
Pangengas
1401-1374 m. pr. m. e.
20
21
小辛 Xiǎo Xīn
Siaosinas
1373-1353 m. pr. m. e.
21
28
小乙 Xiǎo Yǐ
Siaoi
1352-1325 m. pr. m. e.
22
59
武丁 Wǔ Dīng
Udingas
1324-1266 m. pr. m. e.
23
7
祖庚 Zǔ Gēng
Dzugengas
1265-1259 m. pr. m. e.
24
33
祖甲 Zǔ Jiǎ
Dzudzia
1258-1226 m. pr. m. e.
25
6
廩辛 Lǐn Xīn
Linsinas
1225-1220 m. pr. m. e.
26
6
庚丁 (康丁) Gēng Dīng (Kāng Dīng)
Gengdingas
(Kangdingas)
1219-1199 m. pr. m. e.
27
4
武乙 Wǔ Yǐ
Ui
1198-1195 m. pr. m. e.
28
3
太丁 (文丁) Tài Dīng (Wén Dīng)
Taidingas
(Vendingas)
1194-1192 m. pr. m. e.
29
37
帝乙 Dì Yǐ
Dii
1191-1155 m. pr. m. e.
30
33
帝辛
(紂; 紂辛; 紂王)
Dì Xīn
(Zhòu; Zhòu Xīn; Zhòu Wáng)
Disinas
(Džou; Džousinas; Džouvangas)
1153-1123 m. pr. m. e.
1 Kartais prieš vardą sakomas titulas „valdovas“. Daugelio valdovų asmeniniai vardai nežinomi, šie tikriausiai yra pomirtiniai.
2 Numanoma valdymo trukmė metais.
Prieš bet kurį jo vardą gali būti pridedamas (kin. 商, pinyin: Shāng, liet. Šang)

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Pagal viet. Trình Doãn Thắng, Ngô Trâu Cương, Thái Thành, sách đã dẫn, tr 17-18