Sia dinastija (kin. 夏朝, pinyin: xià cháo, liet. Sia čao) – pirmoji kinų istoriografiniuose šaltiniuose aprašyta Kinijos dinastija. Nėra tvirtų įrodymų, kad Sia iš tiesų egzistavo, šaltiniuose nurodoma, kad ji valdė apie 20701600 m. pr. m. e. Prieš Sia valdė legendiniai valdovai, po jos – Šangų dinastija. Istoriografijoje minimi septyniolika valdovų.

History of China
History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Laikotarpio bruožai redaguoti

Ilgą laiką neabejota Sia dinastijos realumu, tačiau archeologinių įrodymų nebuvo, kol 1959 m. buvo rasta bronzos amžiaus kultūra Erlitou vietovėje Henan provincijoje. Dauguma kinų archeologų laiko Erlitou radinius Sia egzistavimo įrodymu, tačiau Vakarų archeologai ne visada linkę sieti juos su Sia.

 
Numanoma Sia teritorija

Bet kuriuo atveju Sia periodas atspindi pereinamąją stadiją tarp vėlyvojo neolito kultūrų ir miestų civilizacijos, būdingos Šang dinastijai. Sia laikotarpiu turėjo vystytis žemdirbystė, pradėti gaminti alkoholiniai gėrimai, patobulinta gyvulininkystė. Sia naudojo bronzą ginklams bei indams.

Sia periodu šeimos ir klanai ima kontroliuoti visas gyvenimo sritis. Atsirado valdymo sistema, kurioje šiaip atlaidi civilinė valdžia už pažeidimus galėdavo skirti griežtas bausmes. Atsirado ankstyvieji įstatymų kodeksai. Valdovai galbūt užsiiminėdavo šamanistine praktika.

Sia dinastijos valdovai redaguoti

Pirmasis Sia valdovas buvo Ju. Iš viso buvo septyniolika valdovų per keturiolika kartų. Paskutinį valdovą Dzie nuvertė Tangas, Šangų tautos, gyvenusios rytuose, vadas.


Pomirtiniai vardai (kin. 諡號, pinyin: shì hào, liet. Ši hao)1
Eilės numeris Valdymo trukmė² Kiniškai Pinyin Lietuviškai Valdymo metai[1]
1
45
Ju
2205-2198 m. pr. m. e.
2
10
Či
2197-2188 m. pr. m. e.
3
29
太康 Tài Kāng
Taikangas
2188-2160 m. pr. m. e.
4
13
仲康 Zhòng Kāng
Džongkangas
2159-2147 m. pr. m. e.
5
28
Xiāng
Siangas
2147-2120 m. pr. m. e.
6
21
少康 Shǎo Kāng
Šaokangas
2079-2058 m. pr. m. e.
7
17
Zhù
Džu
2057-2041 m. pr. m. e.
8
26
Huái
Huai
2040-2015 m. pr. m. e.
9
18
Máng
Mangas
2014-1997 m. pr. m. e.
10
16
Xiè
Sie
1996-1981 m. pr. m. e.
11
59
不降 Bù Jiàng
Budziangas
1980-1922 m. pr. m. e.
12
21
Jiōng
Dziongas
1921-1901 m. pr. m. e.
13
21
Jǐn (Jìn)
Dzinas
1900-1880 m. pr. m. e.
14
31
孔甲 Kǒng Jiǎ
Kongdzia
1879-1849 m. pr. m. e.
15
11
Gāo
Gao
1848-1838 m. pr. m. e.
16
11
Fa
1837-1819 m. pr. m. e.
17
52
Jié
Dzie. T. p. vadinamas (kin. 履癸, pinyin: lǚ guǐ, liet. Liu Gui)
1818-1767 m. pr. m. e.
1 Kartais prieš valdovo vardą sakomas dinastijos pavadinimas (kin. 夏, pinyin: Xia, liet. Sia), pavyzdžiui, (kin. 夏禹, pinyin: Xia Yu, liet. Sia Ju).
2 Numanoma valdymo trukmė metais.

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Pagal viet. Trình Doãn Thắng, Ngô Trâu Cương, Thái Thành, sách đã dẫn, tr 15-16