Camelus dromedarius × Lama glama

Kama
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Šeima: Kupranugariniai
( Camelidae)
Rūšis: Kama
( Camelus dromedarius × Lama glama)

Kama – vienkuprio kupranugario patino ir lamos patelės hibridas, gautas dirbtinio apvaisinimo būdu Dubajaus Kupranugarių veisimo centre (angl. Camel Reproduction Centre).[1] Pirmasis kama gimė 1998 m. sausio 14 d. Kryžminant buvo siekiama gauti gyvūną, kuris duotų daugiau vilnos negu lama, būtų kupranugario dydžio ir stiprumo, sutartų su žmonėmis.[2]

Kryžminimas redaguoti

Suaugęs vienkupris sveria 6 kartus daugiau negu lama, todėl kryžminimas atliekamas dirbtinai. Kryžminimas buvo sėkmingas tik apsėklinant patelę lamą vienkuprio patino sperma. Kryžminimai apvaisinant vienkuprio pateles lamos patino sperma buvo nesėkmingi, gyvybingų jauniklių nebuvo sulaukta.[3][4] Manoma, kad kamos yra sterilūs kaip ir mulai.[reikalingas šaltinis]

Pirmas kamos patinas gimė 1998 m. sausio 14 d. (pavadintas Rama), pirma kama patelė – 2002 m. vasario 27 d. (pavadinta Kamilah). 2008 m. balandį iš viso buvo gimę 4 kamų individai.[5]

Biologija redaguoti

Kamilah gimė po 343 d. nėštumo, ši trukmė atitinka lamų nėštumą (335–360 d.) ir gerokai trumpesnė nei vienkuprių (385–395 d.). Gimimo metu svėrė tik 5 kg, t. y., mažiau nei naujagimės lamos (apie 10 kg) ir žymiai mažiau nei naujagimiai vienkupriai (apie 30 kg). Šis pavyzdys rodo, kad motinos organizmo masė reguliuoja naujagimio masę, o tėvo masės įtaka menka. Kamilah dydžiu yra tarpinė tarp savo 85 kg motinos ir 500 kg tėvo.

Pirmo kamos (jis – patinas) lytinė branda prasidėjo ketvirtais gyvenimo metais, tuomet jis parodė norą poruotis su su guanakų ir lamų patelėmis. Pirmasis kamos patinas Rama elgsenos požiūriu buvo nesėkmė, nes pasižymi blogu temperamentu.
Hibridų elgsena labiau lamiška, o balsas – labiau kupranugariškas.[4]

Kamos yra bekupriai, jų kailis ilgas, gauruoras kaip ir lamų. Ausys ilgiu yra tarpinės tarp kupranugarių ir lamų. Kojos stiprios, kaip ir kupranugarių.

Kamos minta krūmokšniais ir kitokiais augalai, Vienu metu gali išgerti daug vandens, o tada ilgai išbūti mažai gerdamos ar visai negerdamos.

Kupranugarinių (kamelidų) palyginimas redaguoti

Kupranugarinių šeimą sudaro:

Tribų viduje kupranugariniai sėkmingai kryžminasi, jų palikuonys vaisingi. Tuo tarpu kamos yra pirmieji tarptribiniai hibridai.

Žemiau lentelėje palyginti dabartiniai kupranugariniai:[1][6][7][8]

Pavadinimas Lot. pavadinimas Gyvenimo
trukmė (m.)
Suaugusio
masė (kg)
Aukštis per
pečius (cm)
Kailio
ilgis (cm)
Pernešamas
krovinys (kg)
Vienkupris kupranugaris Camelus dromedarius 40-50 450–540 180–210 7,5–10,0 150–230
Dvikupris kupranugaris Camelus bactrianus 40-50 450–680 180–210 25 150–270
Lama Lama glama 20-30 130–200 90-120 8–25 30-50
Vikunija Vicugna vicugna 20-25 35-65 70–90 1–4 10-15
Alpaka Vicugna pacos 15-20 46-84 90–120 20-40 10-20
Guanakas Lama guanicoe 20-25 70–90 105–120 5 15-20
Kama Camelus dromedarius × Lama glama

Nuorodos redaguoti

  1. 1,0 1,1 „Meet Rama the cama ... BBC“. BBC News. 1998-01-21. Nuoroda tikrinta 2012-08-10.
  2. Duncan Campbell (2002-07-15). „Bad karma for cross llama without a hump“. The Guardian
  3. Fahmy, Miral (21 March 2002). „'Cama' camel/llama hybrids born in UAE research centre“. Science in the News. The Royal Society of New Zealand. Suarchyvuotas originalas 2013-09-27. Nuoroda tikrinta 28 November 2012.
  4. 4,0 4,1 „Xanadu Farms“. Xanadu Farms. 2002-02-27. Suarchyvuotas originalas 2011-07-18. Nuoroda tikrinta 2012-08-10.
  5. „World’s First Camel And Llama Cross Now Has Friends“. Impactlab.net. 2008 m. balandžio 8 d. Suarchyvuotas originalas 2017-11-17. Nuoroda tikrinta 2012-08-10.
  6. World Book Encyclopedia. World Book. 1998. ISBN ISBN 0-7166-0098-6. {{cite book}}: Patikrinkite |isbn= reikšmę: invalid character (pagalba)
  7. Great Book of the Animal Kingdom. New York: Crescent Books. 1993. pp. 328–330. ISBN 0-517-08801-0.
  8. Kindersley, Dorling (2005). Camels and Relatives, Animal The Definitive Visual Guide to the World’s Wildlife. pp. 236–237. ISBN 0-7894-7764-5.