Didikų valstybės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didikų valstybės (lenk. państwa magnackie) – didikų giminių valdytos didžiulės žemės valdos Abiejų Tautų Respublikoje. Jos priklausė Respublikai, tačiau iš tiesų turėjo labai didelę savivaldą, vietines dinastijas ir administracinius centrus.

Svarbiausios didikų valdos Abiejų Tautų Respublikoje

Svarbiausi jų tipai buvo ordinacijos, kunigaikštystės ir ponijos. Jos nesutapo su administraciniais vienetais: vaivadijomis ir pavietais.

Svarbiausios didikų valstybės

• Ordinacijos buvo pradėtos steigti XVI a.
  • Jaroslavo ordinacija, valdoma Jaroslavų giminės. Centras buvo Jaroslavas;
  • Olykos ordinacija, valdoma Radvilų giminės. Centras buvo Olykoje;
  • Nesvyžiaus ordinacija, valdoma Radvilų giminės. Centras buvo Nesvyžiuje
  • Klecko ordinacija, valdoma Radvilų giminės. Centras buvo Klecke;
  • Zamojskių ordinacija, valdoma Zamojskių giminės. Centras buvo Zamoščyje.
  • Ostrogiškių ordinacija, valdoma Ostrogiškių, vėliau ir kitų giminių;
  • Pinsko ordinacija, įkurta 1601 m. su centru Pinske. Iš pradžių ją valdė Miškovskiai, o vėliau Vielopolskiai.
  • Chreptavičių ordinacija, įkurta 1740 m. su centru Ostrove.
  • Sulkovskių ordinacija, įkurta 1775 m. su centru Rydzinėje.
• Kunigaikštystės buvo didelės didikų, turėjusių kunigaikščio titulą, valstybės:
  • Kopylsko-Slucko kunigaikštystė, valdoma paeiliui kelių giminių, iš pradžių Olelkaičių, vėliau Radvilų. Nuo kitų kunigaikštysčių ji skyrėsi tuo, kad ne buvo įkurta naujai apie XVII a., bet egzistavo nuo seno, kaip dalinė LDK kunigaikštystė. Ji sutapo su administraciniu vienetu ir prilygo pavieto lygmeniui;
  • Zaslavo kunigaikštystė, valdoma paeiliui Zaslavskių, Liubomirskių, Sanguškų;
  • Zbaraskų kunigaikštystė, valdoma paeiliui Zbaraskų, Višniovieckių, Potockių;
  • Višniovieckių kunigaikštystė, valdoma Višniovieckių ir Mnišchovų;
  • Koreckių kunigaikštystė, valdoma Koreckių, Čartoriskių;
  • Čartoriskių kunigaikštystė, valdoma paeiliui Čartoriskių, Pacų, Leščinskių, Radvilų;
  • Četvertinskių kunigaikštystė, valdoma Četvertinskių;
  • Kozirskių kunigaikštystė, valdoma Sanguškų ir Krasickių;
  • Nesuchoježų kunigaikštystė, valdoma Sanguškų ir Sapiegų;
  • Biržų kunigaikštystė, valdoma Radvilų;
  • Dubingių kunigaikštystė, valdoma Radvilų;
  • Šklovo grafystė, valdoma Chodkevičių, Seniauskų, Čartoriskių;
• Ponijos:
  • Živecko ponija, valdoma Komorovskių ir Vielkopolskių;
  • Žolkievskių ponija, valdoma Žolkievskių, Sobieskių ir Radvilų.