Adansonia za

Adansonia za
Xanthocyparis nootkatensis
Nėra esantys pavojuje,
tačiau yra ar bus arti tos ribos netolimoje ateityje
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Dedešviečiai
( Malvales)
Šeima: Bombakmediniai
( Bombacaceae)
Gentis: Baobabas
( Adansonia)
Rūšis: Adansonia za
( Adansonia za)
Binomas
Adansonia za
Baill., 1888
Sinonimai
  • Adansonia alba Jum. & H.Perrier (1909)
  • Adansonia bozy Jum. & H.Perrier (1910)
  • Adansonia za var. boinensis H.Perrier
  • Adansonia za var. bozy
    (Jum. & H.Perrier) H.Perrier

Adansonia za (angl. Za Baobab) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos, baobabų (Adansonia) genties lapus metantis medis.

Paplitimas ir augavietės redaguoti

Šis medis yra endeminis Madagaskaro saloje, kurioje yra labiausiai paplitusi baobabų genties rūšis. Natūraliai auga salos pietuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose, nuo jūros lygio paviršiaus iki 800 m aukščio altitudžių. Paplitę salos sausose vietovėse, dygliuotų brūzgynų miškuose, savanose bei tarp įvairių sausų krūmokšnynų. Mėgsta augti saulėtose vietovėse ir gerai pralaidžiam dirvožemyje.

Požymiai redaguoti

Išvaizda labai panašus į Adansonia madagascariensis rūšį, nuo kurios sunkiai atskiriamas. Įprastai vienakamienis, cilindro ir šiek tiek į kamieno viršų siaurėjantis (žvakės formos) ar su labai storu (storiausia vieta kamieno viduryje), išsipūtusiu kamienu, primenančiu įprastos formos butelį, lapus metantis medis. Jo žievė pilka su šviesiai rudu-rožiniu atspalviu. Lapai susiformavę iš dar 5–8 pailgų 5-10 cm ilgio ir 1,5-2,5 cm pločio su per jų vidurį išilgai einančia pagrindine lapo gysla mažesnių lapelių, kuriuos jungia pagrindinis lapkotis. Žiedpumpuriai ilgi, žali. žiedai malonaus kvapo, geltoni, kuriuos apdulkina sfinksų šeimos drugiai ir Lemur furcifer rūšis. Žiedų vainikėlis 15-20 cm ilgio ir 1,2-1,5 cm pločio. Žiedo vainiklapiai 10-20 cm ilgio ir 1,2-1,5 cm pločio. Medžių žydėjimo periodas lapkričio - vasario mėnesiai. Jų vaisiai kiaušinio formos ar pailgi nuo 10 iki 30 cm ilgio, bei įprastai juodi.

Chromosomų skaičius: 2n = 48,88.

Matmenys redaguoti

Tai viena masyviausių baobabų genties rūšių, bei turinti vieną storiausių kamienų tarp visų medžių rūšių Žemėje. Užauga nuo 5 iki 30 m aukščio ir iki 3-7 m skersmens kamienu.

  • Storiausiu kamienu žinomas kaip Ampanihy baobabas - auga Acimo-Andrefano (Atsimo-Andrefana) regione, esančiame Madagaskaro salos pietvakariuose: jo apimtis 23 m, o skersmuo - 7 m. Tai masyviausias medis Madagaskare.

Ekologija redaguoti

Šie medžiai prieglobstis ir kaip maisto šaltinis daugeliui lemūrų, paukščių ir vabzdžių rūšių.

Panaudojimas redaguoti

Jo žievė, šaknys, lapai, vaisiai ir sėklos plačiai naudojami gydymui. Vaisių minkštimas, aliejingos (11%) sėklos bei jaunų sodinukų šaknys yra valgomi. Iš sėklų spaudžiamas aliejus, o iš medžio vidinės žievės dalies daromos labai patvarios virvės.

Kylantys pavojai redaguoti

Pagrindinė kylanti grėsme, tai miškų kirtimai ir prastas savaiminis šių medžių atsikūrimas - sėklų daigumas dažnai nesiekia 10%.

Pavadinimas redaguoti

Lotyniško rūšies pavadinimo autorius – Henri Ernest Baillon, gyvenęs 18271895 metais.

Nuorodos redaguoti