19:43, 17 kovo 2009 versija taisyti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas Naujas puslapis: '''Radimičiai''' (rus. ''радимичи'') - rytų slavų kilmės genčių, gyvenusių tarp Dniepro aukštupio ir Sožo upės (dabartinė…		19:48, 17 kovo 2009 versija taisyti anuliuoti Žiedas (aptarimas \| indėlis) 8 229 keitimai S →‎Radimičių istorija Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: == Radimičių istorija == Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje radimičių visuomenėje formavosi klasiniai santykiai, juos valdė [[kunigaikštis\|kunigaikščiai]], seniūnai. IX a. jie mokėjo duoklę [[chazarai\|chazarams]], bet jau 885 m. juos prie [[Kijevo Rusia\|Kijevo Rusios]] prisijungė [[kunigaikštis Olegas]]. 907 m. radimičiai kartu su Olego kariauna dalyvavo žygyje į [[~~Bizantij~~Bizantija\|Bizantiją]]ą. Po 970 m. jie atgavo nepriklausomybę nuo [[Kijevo kunigaikščiai\|Kijevo kunigaikščių]]. 984 m. radimičius mūšyje prie Pesčianės (''Песчань'') upės (netoli [[Slavgorodas\|Slavgorodo]] ar [[Gomelis\|Gomelio]]) sumušė kunigaikščio [[Vladimiras Sviatoslavičius\|Vladimiro Sviatoslavičiaus]] vaivada Vilko Uodega (''Волчий хвост''), radimičių žemės vėl tapo Kijevo Rusios dalimi. <br>Nuo XI a. radimičių žemės priklausė [[Černigovo kunigaikštystė\|Černigovo kunigaikštystei]], o nuo XII a. pradžios pietinės žemės ėmė priklausyti [[Smolensko kunigaikštystė\|Smolensko kunigaikštystei]]. Išlikę XII a. rašytiniai šaltiniai mini radimičių miestus Krečiutą (''Кречют'', 1136 m.; dabar - [[Kryčavas\|Kričevas]] (''Кричев'')), Prapoiską (''Прапойск'', 1136 m.; dabar Slavgorodas (''Славгород'')), Gomijų (''Гомий'', 1142 m.; dabar Gomelis (''Гомель'')), [[Rahačovas\|Rogačiovą]] (''Рогачёв'', 1142 m.), Čečerską (''Чечерск''; 1159 m.). Stambiausias miestas buvo Gomelis. Paskutinį kartą radimičius metraštyje minėjo 1169 m. == Baltų įtaka ==

Radimičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų