Sonetas – lyrikos žanro, kanoniškos strofinės sandaros ir kanoniško rimavimo 14 eilučių eilėraštis.[1]

Sonetas būna dviejų rūšių – itališkasis (Petrarkos) ir angliškasis (šekspyriškasis). Itališkąjį sonetą sudaro 2 ketureiliai ir 2 trieiliai,[2] o šekspyriškąjį – 3 ketureiliai ir 1 dvieilis. Soneto ketureiliai dažniausiai būna aprašomojo arba pasakojamojo pobūdžio, o trieiliai ir dvieiliai – apibendrinamojo, filosofinio. Eilutės paprastai rimuotos.

15 sonetų ciklas vadinamas sonetų vainiku, kurio kiekvienas sonetas pradedamas prieš jį einančiojo baigiamąja eilute, o paskutinis sonetas (magistralas) susideda iš visų sonetų pirmųjų eilučių.

Bene žymiausias sonetų rašytojas buvo Renesanso laikotarpio anglų dramaturgas ir poetas Viljamas Šekspyras, parašęs 154 sonetus. 1826 m. pasirodė Adomo Mickevičiaus taip pat garsus sonetų rinkinys „Krymo sonetai“. Jame sudėti sonetai, tremties metu Kryme parašyti lenkų kalba, Petrarkos stiliumi.

Atsiradimo istorija

redaguoti

Soneto formą XIII a. pradžioje sukūrė Sicilijos notaras ir poetas Džiakomas da Lentini. Jo sukurta struktūra skyrėsi nuo šiandieninio soneto, kuris yra žymiai supaprastėjęs.

Vieno pirmųjų sonetų, vadinamojo sonettus retrogradus, kiekviena eilutė turėjo būti savarankiška, išbaigta mintis, taip pat privalo būti surimuotos eilučių ne tik pabaigos, bet ir pradžios. Šiandien šio poezijos žanro struktūra nėra tokia griežta.

Lietuvių literatūroje

redaguoti

Pirmieji lietuviški sonetai, parašyti Andriaus Vištelio bei Vinco Kudirkos, buvo išspausdinti atitinkamai laikraščiuose „Aušra“ ir „Varpas“.

Lietuvių poetai, rašę arba rašantys sonetus:

Soneto formą išbandė daugelis kitų XIX a. pab. – XX a. I pusės poetų.

XX a. pabaigoje lietuvių poezijoje soneto žanrą atgaivino[reikalingas šaltinis] Aidas Marčėnas.

Šaltiniai

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Marcinkevičius, Justinas. Dienoraščiai ir datos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – p. 87-88. ISBN 978-9986-39-686-4
  • Autorių kolektyvas. Lietuvių sonetas. – Vilnius: Vaga, 1985. – 301 p.

Nuorodos

redaguoti