Sokulkos apskritis (1919–1939)

Kitos reikšmės – Sokulkos apskritis (reikšmės).

Sokulkos apskritis (lenk. Powiat sokólski) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas, viena iš II Lenkijos Respublikos, Balstogės vaivadijos apskričių 1919–1939 m. Apskrities centras – Sokulka.

Sokulkos apskritis lenk. Powiat sokólski
1919 – 1939
Administracinis centras	Sokulka
1919–1939	Balstogės vaivadija (1919–1939)
Gyventojų	90 264 (1921)
Plotas	2 333 km²

Istorija

Po I pasaulinio karo apskritis tapo Lenkijos, Balstogės vaivadijos dalimi. 1918 m. gruodžio 18 d. susikūrė apskrities vadovybė, kurią sudarė du žydai ir likę rusai. Nuo 1927 m. apskritį sudarė 12 valsčių ir trys miestai. Apskrities plotas sudarė 0,6 proc. visos Lenkijos teritorijos ir 8,96% Balstogės vaivadijos teritorijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį apskrities šiaurinės dalies valsčiai buvo priskirti Lietuvos Respublikai. 1939 m. apskritį okupavo Tarybų Sąjunga ir priskyrė ją Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai, kur vietoje apskrities buvo įkurti keli atskiri rajonai. Po II pasaulinio karo, nuo 1945 m. egzistuoja naujai sukurta Sokulkos apskritis.

Administracinis suskirstymas

Apskričiai įvairiu metu priklausė 13 valsčių.

Lietuviškai	Lenkiškai	Laikotarpis	Centras
Adelsko valsčius	Odelsk	1919–1939	Adelskas
Čarna Vesės valsčius	Czarna Wieś	1919–1920, 192?–1927	Čarna Vesė
Dambravos valsčius	Dąbrowa Białostocka	1919–1939	Dambrava
Januvo valsčius	Janów	1919–1939	Januvas
Korycino valsčius	Korycin	1919–1939	Korycinas
Kuznicos valsčius	Kuźnica	1919–1939	Kuznica
Naujadvario valsčius	Nowy Dwór	1919–1939	Naujadvaris
Sidros valsčius	Sidra	1919–1939	Sidra
Sokolianų valsčius	Sokolany	1919–1939	Sokolianos
Sokulkos valsčius	Sokółka	1919–1939	Sokulka
Suchovolios valsčius	Suchowola	1919–1939	Suchovolia
Šudzialovo valsčius	Szudziałowo	1919–1939	Šudzialovas
Zalesio valsčius	Zalesie	1919–1939	Zalesis

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Pagal 1921 m. lenkų atliktą surašymą apskrityje gyveno 90.264 žmonės, iš kurių 78889 (87,4%) lenkai, 6531 (7,2%) gudai, 4522 (5,0%) žydai, 225 (0,2%) rusai, 62 (0,1%) totoriai, 9 lietuviai, 5 vokiečiai, 4 latviai, 2 estai ir 1 anglas. Dauguma apskrities gyventojų kalbėjo maišyta baltarusių-lenkų kalba. Pagal 1921 m. surašymą 72225 (80,2%) gyventojų buvo katalikai, 9357 (10,4%) stačiatikiai, 8413 (9,3%) judaistai, 212 (0,2%) musulmonai, 26 graikų-katalikai. Pagal 1936 m. surašymą apie 85 000 (78%) katalikai, apie 10 000 (9%), stačiatikiai, musulmonai – 200 (0,2%).

• 1921 m. gruodžio 30 d. – 89 308 gyventojai;
• 1931 m. gruodžio 9 d. – 103 135 gyventojai;
• 1934 m. sausio 1 d. – 106 092 gyventojai.

Gyventojų skaičius 1934 m. sausio 1 d.

Miestai ir valsčiai	Gyventojų skaičius
Adelskas	1411
Dambrava	2580
Naujadvaris	1651
Sokulka	6560
Suchovolia	2914
Adelsko valsčius	6716
Dambravos valsčius	11 599
Januvo valsčius	7726
Korycino valsčius	7638
Kuznicos valsčius	10 665
Naujadvario valsčius	5020
Sidros valsčius	5374
Sokolianų valsčius	3896
Sokulkos valsčius	10 339
Suchovolios valsčius	8477
Šudzialovo valsčius	10 215
Zalesio valsčius	2324
Iš viso	106 092

Šaltiniai

• Marek Wierzbicki: Stosunki polsko-białoruskie przed wrześniem 1939. W: Marek Wierzbicki: Polacy i Białorusini w zaborze sowieckim. Stosunki polsko-białoruskie na ziemiach północno-wschodnich II RP pod okupacją sowiecką 1939–1941. Wyd. 2. Warszawa: Stowarzyszenie Kulturalne Fronda, 2007, ss. 25–43, seria: Biblioteka historyczna Frondy. ISBN 978-83-88747-76-2.
• 1921 m. surašymo duomenys (lenk.).