Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė

	Слуцкае княства ; Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė
	LDK dalinė kunigaikštystė 1320-1791
	Herbas
	Location of Kunigaikštystė LDK sudėtyje
Sostinė	Sluckas, Kapylius
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
	Pinsko kunigaikštis
1148–1162 (pirmas)	Sviatoslavas Olgovičius
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Turovo	1160 m., 1160
- Prijungta prie LDK	1791 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė (arba Slucko kunigaikštystė) – XII a. – XVI a. Rusios dalinė kunigaikštystė dab. Baltarusijos pietvakariuose, kurios teritorija driekėsi nuo Nemuno iki Pripetės. Sostinės buvo Sluckas ir Kapylius.

Istorija

Iki XII a. pabaigos kunigaikštystė vystėsi kaip Turovo-Pinsko žemės dalis. Ji pirmą kartą suformuota XII a. viduryje, kuomet Dmitrijus Dolgorukis atrėžė ją nuo Turovo ir atidavė valdyti Sviatopolkui iš Černigovo kunigaikštystės. 1160–1162, kuomet Turove viešpatavo Monomachai, kunigaikštystę valdė Vladimiras Mstislavičius, Monomacho anūkas.

Vėliau kunigaikštystę susigrąžino Turovo kunigaikštis Jurijus Jaroslavičius, kurio palikuonys suformavo vietinę dinastiją. Paskutinis Slucko kunigaikštis buvo Jurijus, minimas 1387 m.

XIII a. kunigaikštystė atiteko Haličui-Voluinei, o apie 1320 m. – LDK. Tačiau, skirtingai nei netolimame Pinske, čia išlaikyta vietinė Riurikaičių dinastija, neįsitvirtino Gediminaičiai. Tik 1395 m., kuomet Vytautas atėmė Kijevą iš Vladimiro, kaip kompensaciją jį paskyrė Slucko kunigaikščiu, taip pabaigdamas Riurikaičių valdžią.

Sulig Vladimiru kunigaikštystėje įsigalėjo jo palikuonys Olelkaičiai, dar vadinami Sluckiais. Jie valdė iki pat 1612 m., kai mirė paskutinioji Olelkaičių atstovė Sofija. Jos beveik 30 metų jaunesnis vyras buvo Janušas Radvila, kuris paveldėjo iš Olelkovičių visą kunigaikštystę, paversdamas ją dar viena Radvilų valda. Radvilos viešpatavo kunigaikštystėje iki pat ATR žlugimo XVIII a. pab.

Sluckas-Kapylius buvo paskutinioji LDK sudėtyje išlikusi dalinė kunigaikštystė, panaikinta tik 1791 m. 1507 m. ji buvo priskirta Naugarduko vaivadijai, sudarė vieną iš keturių jos dalių, tačiau nepaversta pavietu. Ji taip pat išsaugojo sudėtingą feodalinę valdymo struktūrą. 1791 m. ji buvo reformuota į Slučerecko pavietą. 1793 m. pavietas atiteko Rusijos imperijai.

Kunigaikščiai

Iki XIV a. Slucką valdė Riurikovičių Turovo atšakos atšaka:

Jaroslavas Iziaslavičius? (apie 1148)
Sviatoslavas Olgovičius (1148–1162
Vladimiras Mstislavičius (1162–1164), Monomacho atšaka
Tolesnė seka nežinoma
Jurijus (apie 1387), paskutinis žinomas Riurikaičių atstovas
Vladimiras Algirdaitis (1395–1398)
Olelkaičiai:
- Aleksandras Olelka (1398–1454)
- Mykolas Olelkaitis (1454–1470/1481), nubaustas mirties bausme už sukilimą
- Simonas Olelkaitis (1481–1505)
- Jurijus Olelkaitis (1505–1542), 1507 įjungta į Naugarduko vaivadiją
- Simonas II Olelkaitis (1542–1560)
- Jurijus II Olelkaitis (1560–1572), padalino kunigaikštystę trims sūnums
- Jurijus III Olelkaitis (1572–1586)
- Jonas Simonas Olelkaitis (1572–1591)
- Aleksandras Olelkaitis (1572–1592)
- Sofija Olelkaitė (1586–1612), ištekėjo už Jonušo Radvilos
Radvilos (iki 1832)