Skinderiškio dendrologinis parkas

(Nukreipta iš puslapio Skinderiškio parkas)

55°19′1″ š. pl. 23°39′10″ r. ilg. / 55.31694°š. pl. 23.65278°r. ilg. / 55.31694; 23.65278

Įėjimas į parką
Totemo stulpas vakarų Šiaurės Amerikos zonoje
Vienas iš parko tvenkinių

Skinderiškio parkas – dendrologinis parkas (arbolariumas arba arboretumas) Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje, 1 km nuo Pilsiupių kaimo, Skinderiškio dvarvietėje, prie Šušvės upės (Angirių tvenkinio). Parkas, kartu su salomis ir vandenimis, užima 123 ha plotą. Parko įkūrėjas – Valdo Adamkaus premijos laureatas, miškininkas Antanas Kęstutis Kaltenis. Arboretumas įkurtas buvusio Skinderiškio dvaro vietoje. Parke auga keletas dešimčių tūkstančių krūmų ir medžių, o priskaičiuojama viso apie 1300 jų rūšių ir porūšių.

Parkas padalintas į keletą geografinių dalių: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytai ir Šiaurės Amerikos vakarai. Jose ir auga tų geografinių regionų turtinga medžių, krūmų įvairovė, įskaitant retas Lietuvos augalų rūšis. Iš retų ir saugotinų Lietuvoje augalų rūšių paminėtini – gebenė lipikė, beržas keružis, europinis kukmedis, bekotis ąžuolas, iš įvežtų – didysis mamutmedis, asiūklinė efedera, margalapė aktinidija, aukštasis ailantas, japoninė kriptomerija, ginkmedis, mandžiūrinė kartuolė, kanadinis plikšakis, kalonapaksas, aralijos, eleuterokokai, kanadinis plikšakis, tridyglė gledičija, kalikantas, kanadinis cercis, kladrastis, obuolinė makliūra.

Klevų apie 60 rūšių, tarp kurių: aksominis klevas, cukrinis klevas, geltonasis klevas, ginalinis klevas, gruzininis klevas, japoninis klevas, korėjinis klevas, mandžiūrinis klevas, palmialapis klevas, pensilvaninis klevas, pilkasis klevas, plaštakiškasis klevas, platanalapis klevas, plaukuotagyslis klevas, putinalapis klevas, raudonasis klevas, sidabrinis klevas, skroblalapis klevas, šviesusis klevas, trakinis klevas, triskiautis klevas, totorinis klevas, varpotasis klevas, vytenialapis klevas, žaliažievis klevas.

Parke auga ir hindso, smulkiavaisis bei stambusis riešutmedžiai.

magnolijų auga japoninė, lelijažiedė, puošnioji ir šviesioji magnolijos.

Įrengta 20 tvenkinių, yra didelių riedulių.

LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 983 Skinderiškio parko teritorija priskirta valdyti VĮ Kėdainių miškų urėdijai. Parkas tapo neprivatizuojama valstybinės žemės teritorija.

2006 metais VĮ Kėdainių miškų urėdija užsakė ir finansavo du mokslinius darbus – „Skinderiškio dendroparko sumedėjusių augalų aprašymas“ ir „Sumedėjusių augalų indentifikacija, sudarant augalų sąrašus“. Darbų vykdytojai, dendrologai Mindaugas Navasaitis ir Lina Straigytė. Tais pačiais metais, šių mokslinių darbų pagrindu, išleista knyga „Skinderiškio dendroparkas“. Knygos sudarytojas, dendrologas Mindaugas Navasaitis. Knygos išleidimą inicijavo VĮ Kėdainių miškų urėdija.

Renginiai

redaguoti

2014 m. rugpjūčio 2224 dienomis vyko festivalis „Mėnuo Juodaragis XVII“.

Galerija

redaguoti

Nuorodos

redaguoti