Senufai
Senufų muzikantai (DKK)
Senufų muzikantai (DKK)
Gyventojų skaičius ~4 mln.
Populiacija šalyse Malio vėliava Malis: 9500tūkst.

Dramblio Kaulo Kranto vėliava Dramblio Kaulo Krantas: 9070tūkst.
Burkina Faso vėliava Burkina Fasas: 1950 tūkst.

Kalba (-os) senufų kalbos
Religijos prigimtinė tikyba, islamas
Giminingos etninės grupės fulbiai, akanai ir kt.
Vikiteka: Senufai

Senufai (kitaip senai, sjenai) – Vakarų Afrikos tauta. Gyvena Dramblio Kaulo Kranto šiaurėje (Komoės ir Tembos tarpupyje), pietryčių Malyje bei pasienio srityse Burkina Fase. Senufų subetnosas yra minjankai. Senufų kalbos priklauso Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Atlanto-Kongo pošeimiui. Dauguma išpažįsta tradicinę tikybą, tačiau yra ir musulmonų (sunitų).

Tradicinis verslas – kaplinė žemdirbystė (soros, sorgai, kukurūzai, ryžiai, medvilnė, pupelės, žemės riešutai, jamsai, batatai, manijokai, daržovės, ilgmoliūgiai), dirvas tręšia, taiko sėjomainą. Prekybinę reikšmę turi ryžiai ir medvilnė. Negausiomis bandomis laiko stambiuosius ir smulkiuosius raguočius. Taip pat rankioja vaisius, sėklas, šakniavaisius. Išvystyti amatai (ypač audimas iš vilnos ir medvilnės; taip pat yra kalvių (fono), varininkų (loro), odminių (dieli) kastos; loro kastos žmonos verčiasi puodininkystę).

Senufų gyvenvietė kompaktiško išdėstymo. Būstas apskritas, statomas iš molio arba nedegtų plytų, su aukštu kūgišku stogu iš palmių lapų.

Vyrų rūbai – apsiaustas, platūs marškiniai, moterų – ryški nedurstyta palaidinė. Valgo daugiausia sorų, manijokų košes, daržovių su sviestu ir prieskoniais putras.

Išlaikę didžiųjų šeimų bendruomenes, suaugusiųjų institutą, slaptąsias draugijas. Senufai garsėja savo medinėmis apeiginėmis kaukėmis ir figūrėlėmis. Tikybai būdingas dvasių kultas, sudėtingas dievų panteonas, kuriame išaukštinamas pasaulio sutvėrėjas Tuolo ir jo žmona Tuoleo.[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Сенуфо,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.