Satavahanų dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Satavahavanų dinastija (Telugų kalba: శాతవాహనులు, Marathi: सातवाहन) – viena iš Andhros valstybės senovės Indijoje dinastijų, valdžiusi 230 m. pr. m. e. – 220 m., kuriai valdant Andhros valstybė kontroliavo visą centrinę Indiją (dab. Andhra Pradešas ir Maharaštra), sukurdama didelę Satavahanų imperiją.

శాతవాహన సామ్రాజ్యము Satavahanų dinastija
Andhros dinastija
← 230 m. pr. m. e. – 220 →   →
Location of Andhros karalystės teritorija mūsų eros pradžioje
Sostinė	Amaravatis, Prathisthanas
Valdymo forma	monarchija
Era	Senovė
- Atskilo nuo Maurjos	230 m. pr. m. e. m.
- Pakeičia Ikškvakų dinastija	220 m.

Ši imperija iškilo po Maurjų imperijos žlugimo. Ji buvo pagrindinė politinė jėga tuometinėje Indijoje, išstūmusi užkariautojus iš Centrinės Azijos.

Kitos valstybės, egzistavusios Pietų Azijoje Satavahanų laikais buvo įvairios dinastijos, valdžiusios iš Gandharos šiaurės vakaruose ir Magadhos valstybė šiaurės rytuose.

Satavahanų sostinės buvo kelios: Džunaras, Prathisthapana ir Amaravatis.

Istorija

Satavahanos – pirmoji žinoma Andhros valstybės dinastija. Jos valdymo pradžioje Andhra kontroliavo sritis Indijos pietuose tarp Krišnos ir Godavario upių. Jos gyventojai buvo dabartinių telugų protėviai.

Nusilpus Maurjų imperijai apie 230 m. pr. m. e., naujosios dinastijos valdovas Simuka tapo nepriklausomas ir užkariavo milžiniškas sritis, Andhros valdžiai pajungdamas visą vidurio Indiją. Jo įpėdiniai užkariavimus tęsė. Satakarni gerokai apkarpė Šungų dinastijos Magadhą šiaurėje, užkariavo Kalingą, mirus šios valdovui Kharavelai. Tuo metu dinastijos sostine tapo Pratišthanapura (dab. Maharaštros valstijoje).

75-35 m. pr. m. e. buvo laikinas valstybės nusilpimas, kuomet dėl klajoklių indo-skitų antpuolių imperija laikinai neteko vakarinių sričių. Sustiprėjus šiaurėje Kanvų dinastijos Magadhai, Satavahanai tapo jos vasalais.

Sančio stūpos vartai – Satavahanų meno šedevras

Tačiau 30 m. pr. m. e. nužudžius paskutinįjį Kanvų valdovą, satavahanai užvaldė Magadhą. I a. jie aktyviai kovojo su didžiausiais savo priešais – indo-skitais, kurių viena grupė, įsikūrusi Gudžarate, sukūrė Vakarų satrapų valstybę.

Gautamiputra Satakarni (78-106) sumušė vakarų satrapus, vėl sugražindamas buvusią satavahanų galybę. Jo pergalė 78 m. naudojama maratų ir telugų tautų, skaičiuojant istorinius metus, kaip nuliniai eros metai.

Vėlesnių valdovų laikais buvo nuolat kovojama su vakarų satrapais, ir čia lydėjo permaininga sėkmė.

Po paskutiniojo didžiojo valdovo mirties 199 m. imperija ėmė pastebimai silpti ir byrėti. Jos teritorijose nebeatsikūrė nauja dinastija, o prasidėjo Indijos Tamsiųjų amžių laikotarpis, kuomet visa Vidurio ir pietų Indija buvo valdoma smulkių vietinių dinastijų.

Svarbiausios Satavahanos imperijos paveldėtojos buvo:

• Abhirų valstybė – vakarinėse imperijos dalyse (dab. Maharaštroje) aplink senąją sostinę Pratišthanapurą.
• Čutų dinastija – pietvakarinėse dalyse (pietų Maharaštroje)
• Kadambai – į pietus nuo Čutų (dab. Karnatakos šiaurėje)
• Ikškvakai – pietrytinėse dalyse (etninėse Andhros teritorijose)
• Palavai – į pietus nuo ikškvakų. (Andhros pietuose ir Tamilnado šiaurėje)

Kultūros pasiekimai

Savo kilme satavahanų dinastija buvo dravidiška, t. y. ne indoarijiška. Pirmieji valdovai tikriausiai šnekėjo dravidų kalba, kuri buvo dabartinės telugų kalbos pirmtakė.

Tačiau auganti imperija buvo labai stipriai hinduizuota, perimti šiaurės Indijos papročiai, kalba ir tradicijos. Dėl to imperijoje susiformavo indoeuropietiško Maharashtri prakrito kalba, kur tapo valstybine kalba. Ja buvo rašoma ir literatūra. Vėliau ši kalba tapo šiuolaikinės Marathi kalbos pagrindu.

Šios dinastijos valdymas pažymėtas budizmo suklestėjimu ir įspūdinga budistine architektūra. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Sančio stūpa, pastatyta I a. pr. m. e.

Svarbiausi valdovai

• Simuka (apie 230–207 pr. m. e.)
• Satakarni (180–124 pr. m. e.)
• Gautamiputra Satakarni (78-106)