Palavų dinastija

(Nukreipta iš puslapio Palavai)

Palavų dinastija (tamilų k. பல்லவர்) buvo tamilų kilmės dinastija, valdžiusi valstybę Pietų Indijoje (dab. Tamilnado šiaurėje ir Andhros pietuose, iki Krišnos upės. Ji klestėjo IV-IX amžiais, o didžiausios ekspansijos laikotarpiu VII a. vid. valdė didžiumą Vidurio Indijos.

Tamil Nadu istorija
Tamilų priešistorė
Sangamo laikotarpis
Čera, Čola, Pandija
Kalabharai
Palavų dinastija, Pandijų dinastija
Čolų dinastija
Madurajaus sultonatas
Vidžajanagaros imperija
Najakai
Britų Indija
Tamil Nadu
Palavų valstybės valdoma teritorija savo galios viršūnėje apie 645 metus

Į pietus nuo Palavų Tamilnadą valdė Pandijų dinastija (vėliau Čola imperija), o į vakarus buvo Karnataka, valdoma Čalukjų (vėliau – Raštrakutų). Šiaurėje jos svarbiausi kaimynai buvo Višnukundinai (vėliau – Rytų Čalukjai).

Palavų sostinė buvo Kančipuramas.

Istorija

redaguoti

Palavų istorija skirstoma į ankstyvuosius ir vėlyvuosius.

Ankstyvųjų palavų istorija atsekama nuo pat III a. Ši dinastija susikūrė žlugus Satavahanų imperijai ir visoje Pietų Azijoje prasidėjus anarchijos laikotarpiui. Yra teorijų, kad palavų dinastijos protėviai buvo persai (t. y. pallava kildinamas nuo žodžio pahlava, t. y. persų įvardijimo Indijoje), tačiau tai nėra įrodyta iki galo.

Ankstyvųjų valdovų laikais palavai įsitvirtino pajūrio regione, iki dabar vadinamame Palunadu (t. y. palavų kraštas), tarp Penaro ir Krišnos upių. Jie buvo viena pagrindinių jėgų tuometinėje Pietų Indijoje. IV a. viduryje jie laikinai buvo nusiaubti Samudraguptos kariuomenės, o vėliau aktyviai kovojo su kaimynais višnukundinais.

V a. pabaigoje prasidėjo dinastijos krizė, kurios metu jos sritis užėmė Kadambų valdoma Karnataka. Tačiau atgimimas prasidėjo VI a. viduryje sulig vėlyvųjų Palavų atėjimu. VII a. II pusėje, valdant Narasimhavarmanui ir Paramešvaravarmanui buvo didžiausias valstybės karinis suklestėjimas, kuomet palavai užvaldė didžiąją dalį Vidurio Indijos.

Kultūra

redaguoti
 
Mahabalipuramo šventykla

Palavai propagavo hinduizmą, ir jų įrašai buvo daromi sanskritu.

Jų valstybėje buvo sukurti puikūs architektūros šedevrai, tokie, kaip Mahabalipuramas netoli nuo sostinės Kančipuramo.[1] Jie buvo pirmieji brandūs dravidų architektūros pavyzdžiai, vėliau darę įtaką visai Indijos architektūrai.

Valdovai

redaguoti

Ankstyvieji palavai

  • Simhavarmanas I 275300
  • Skandavarmanas
  • Višnugopa 350–355
  • Kumaravišnus I 350–370
  • Skandavarmanas II 370–385
  • Vyravarmanas 385–400
  • Skandavarmanas III 400–436
  • Simhavarmanas II 436–460
  • Skandavarmanas IV 460–480
  • Nandivarmanas I 480–510
  • Kumaravišnus II 510–530
  • Budhavarmanas 530–540
  • Kumaravišnus III 540–550
  • Simhavarmanas III 550–560

Vėlyvieji palavai

  • Simhavišnus 555590
  • Mahendravarmanas I 590–630
  • Narasimhavarmanas I (Mamalla) 630–668
  • Mahendravarmanas II 668–672
  • Paramešvaravarmanas I 672–700
  • Narasimhavarmanas II (Radža Simha) 700–728
  • Paramešvaravarmanas II 705710
  • Nandivarmanas II (Pallavamalla) 732796
  • Thandivarmanas 775825
  • Nandivarmanas III 825–869
  • Aparadžitha Varmanas 882901

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pallava.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 156



Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius: Šiaurės vakarai Šiaurės rytai Vidurio Indija Pietų Indija

 III a. pr. m. e.
 II a. pr. m. e.
 I a. pr. m. e.
 I a.


 II a.
 III a.
 IV a.
 V a.
 VI a.
 VII a.
 VIII a.
 IX a.
 X a.
 XI a.
 XII a.