Rastenburgo apskritis

Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Kentšyno apskritis.

Rastenburgo apskritis (vok. Landkreis Rastenburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Rastenburgas (Raistpilis).

Rastenburgo apskritis Landkreis Rastenburg
← 1818 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras	Rastenburgas (Raistpilis)
1818-1945	Karaliaučiaus apygarda
Gyventojų	46 142 (1900), 47 197 (1910), 53 860 (1939)
Plotas	874,68 km² (1900)

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Rastenburgo apskrities landrato įstaiga

Geografija

Rastenburgo apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį vakarinėje Bartoje, ribojosi su Bartuvos (Frydlando), Girdavos, Unguros (Angerburgo), Lėciaus, Zensburgo ir Rešliaus apskritimis.

Istorija

1818 m. reorganizuojant krašto valdymą apskričiai priskirta 14 parapijų. Rastenburge įkurta Landrato įstaiga. 1819 m. 3 parapijos atiteko Girdavos apskričiai, 4 – Frydlando apskričiai. 1945 m. apskričiai priklausė miestai: Rastenburgas, Bartėnai, Drengfurtas ir 76 savivaldybės.

1940 m. rugsėjo mėn. apskrityje pastatyta Hitlerio būstinė „Vilko irštva“. 1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Kentšyno pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
43 330	46 142	47 197	52 277	52 640	53 860
Demografinės raidos histograma

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai	Viso gyventojų	Evangelikai	Katalikai	Judėjai
1890	43330		2280	188
1900	46142	42779	3060
1910	47197	43262	3587
1925	52277	47982	3896	142
1933	52640	47935	4411	117
1939	53860	48187	4782	39

Nuorodos

• Rastenburgo apskritis GenWiki