Zensburgo apskritis

Zensburgo apskritis (vok. Landkreis Sensburg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Zensburgas.

Zensburgo apskritis
Landkreis Sensburg

1818 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Zensburgas
1818-1905 Gumbinės apygarda
1905-1945 Alnaštyno apygarda
Gyventojų 48 758 (1900), 52 746 (1939)
Plotas 1 231,5 km² (1945)

Geografija redaguoti

 
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Zensburgo apskritis apėmė pietrytinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Ortelsburgo, Rešliaus, Rastenburgo, Lėciaus ir Johanisburgo apskritimis.

Apskrities plotas 1231,5 km², iš jų 54,7% užėmė naudingas plotas, 25,8% miškas, 12,5% vandenys. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Nikolaikų ir Zensburgo miestai bei 121 savivaldybė.

Istorija redaguoti

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Zensburgo apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Zensburge įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 9 parapijos. 1905 m. Zensburgo apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1938 m. dalis prūsiškų ir lenkiškų vietovardžių suvokietinta, pav., Grabava pavadinta Grabenhof, Rudžionys – Niedersee, Šimonkai – Schmidtsdorf, Voznicos – Julienhöfen.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Mrongovo pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1] redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
48 758 48 403 50 097 51 770 53 931 52 746


1890 m. lenkais užsirašė 29 400 gyventojų.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 48758 45089 3172 260
1900 48403 44593 2761
1910 50097 45341 4305
1925 51770 46705 3729 174
1933 53931 48374 4226 125
1939 52746 46772 4210 0

Landratai redaguoti

  • 1818: von Grabowski
  • 1847: Wilhelm von Saltzwedel
  • 1867: Trotta von Treyden
  • 1868: Otto Engelhard von Schwerin
  • 1893: Georg von Schwerin
  • 1919: Hermann von Kühlewein
  • 1928: Eduard Mertinkat
  • 1928: Dr. Alfred Stange
  • 1932: Oskar Funk
  • 1934: Paul Hundrieser
  • 1937: Günther Nikolaus
  • 1941: Grigo

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti