Ramygalos šventoriaus koplyčia
55°30′41″š. pl. 24°18′17″r. ilg. / 55.511252°š. pl. 24.304754°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Panevėžio rajonas |
| Gyvenvietė | Ramygala |
| Adresas | Bažnyčios g. 6 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XX a. pab. |
| Stilius | neogotika |
Ramygalos šventoriaus koplyčia – sakralinis pastatas Ramygaloje, Panevėžio rajone. Stovi prie Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios,[1] šventoriuje, tolimajame kampe. Koplyčios pastatas priderintas prie bažnyčios architektūros.[2] Kartu su bažnyčia patenka į saugomą miestelio teritoriją.[3]
Istorija redaguoti
1781 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1868 m. išmūryta šventoriaus tvora. 1897-1914 m. pagal pakoreguotą Karlo Edvardo Strandmano pastatyta dabartinė bažnyčia.
Nuo 1986 iki 1991 m. Ramygaloje tarnavęs klebonas Kazimieras Baronas (1927-2008) suremontavo bažnyčią, šventoriuje pastatė ūkinį pastatą, kurį žmonės pradėjo vadinti koplytėle.[4][5]
Architektūra redaguoti
Koplyčia stovi šventoriaus tvoros šiaurryčių kampe. Šventorius netaisyklingo daugiakampio plano, juosiamas akmens mūro tvoros su dvišlaičiu stogeliu, su pakraščiuose pasodintais medžiais. Teritorija lygi, tik kampe už koplyčios sienų reljefas nužemėja. Raudonplytės koplyčios architektūra artima plytų stiliaus pastatų statybos tradicijoms, panaudoti modernizuoti, neogotikai būdingi elementai.[2] Pastatas vientiso tūrio, stačiakampis, vieno aukšto, dvišlaičiu apskardintu stogu, išsiskiriantis keliomis plačiomis dvivėrėmis durimis. Stogo bokštelius vainikuoja juodo metalo dekoratyvinės smailės. Pastate yra pusrūsis. Sienos iš molio plytų. Cokolis – akmens mūro, išryškėjantis šiaurės ir rytų fasaduose dėl reljefo nužemėjimo, sutampantis su tvoros kraštinėmis ir jas pratęsiantis. Šventorius 110x70 m dydžio, juosiamas akmenų mūro tvoros.
Visi fasadai panašūs, jų puošybai panaudoti tie patys architektūros elementai.[2] Abu galiniai fasadai simetriški, šoniniai – su asimetriškai įrengtais trikampiais skydais. Į šventorių (į vakarus) atgręžtas fasadas užbaigtas aukštu trikampiu skydu, pagyvintu plytų dantukais. Fasadą rėmina siauros kampinės mentės, užbaigtos bokšteliais su piramidiniais stogeliais. Vertikalios ir horizontalios traukos sankirtoje įrengtas apskritas langas. Abipus vertikalios traukos suformuotos aukštos smailiaarkės nišos, kuriose įkomponuoti dveji dvivėriai vartai. Galinės rytų fasado sienos smailiaarkėse nišose įtaisyti langeliai. Nedidelis langas yra ir aukštame akmens mūro cokolyje.
Šoninis pietų fasadas (į bažnyčios apsidės pusę) – su trejomis durimis ir dviem nedideliais langais. Virš durų iškeltas trikampis skydas išryškina fasado asimetriškumą. Jis žemesnis nei vakarų fasade. Visos angos įkomponuotos į smailiaarkes nišas. Šoninis šiaurės fasadas – su panašiu trikampiu skydu. Fasadas skaidomas smailiaarkinėmis nišomis. Sienos nišose ir cokolyje įkomponuota po du nedidelius stačiakampius langelius.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapija paneveziovyskupija.lt
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika. Ramygalos valsčiaus sakralinių pastatų ir parapijų trobesių architektūra llt.lt. 10, 15, 16 p.
- ↑ „Ramygala“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Architektas neįtiko klebonui sekunde.lt
- ↑ Kunigas, statybininkas, bitininkas # Laikrodis bažnyčios bokšte rodo laiką xxiamzius.lt