Ramadanas (arab. رمضان) — musulmonų pasninko mėnuo. Tai yra IX mėnuo pagal islamiškąjį kalendorių. Per ramadaną Mahometui buvo pradėtas apreikšti Koranas. Daug laiko tikintieji praleidžia mečetėse, kiekvieną dieną viso pasaulio musulmonai keliasi prieš aušrą, kad pavalgytų ir atliktų fajr maldą. Šį mėnesį šviesiu paros laiku musulmonai turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, lytinių santykių. Valgymas šį mėnesį be priežasčių dienos metu islame yra laikomas nuodėme. Vaikams, seniems žmonėms pasninkas neprivalomas, nėščiosios, maitinančios motinos, ligoniai gali jį nukelti.[1]

Masinės maldos ramadano metu Mazari Šarifo mieste, Afganistane.

Ramadano pabaigos dieną lemia mėnulio fazių kaita – ramadanas baigiasi danguje pasirodžius jaunam mėnuliui, t. y. prasidėjus naujam mėnulio mėnesiui. Tą dieną prasideda trijų dienų šventė, vadinama Id al Fitras. Šios šventės metu aukojami gyvuliai, dovanojamos dovanos, lankomi draugai ir kaimynai.

Daugumoje islamo religiją išpažįstančiųjų valstybių būna sutrumpintas darbo laikas arba dėl negalėjimo pasistiprinti darbo metu sumažėja žmonių darbo našumas, dėl to kitų šalių prekybininkams ir investuotojams dėl sulėtėjusios gamybos tenka koreguoti veiklos planus.

Išnašos Keisti

 
  1. „Ramadanas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.