Id al Fitras (arab. عيد الفطر‎ = Īd al-Fiṭr, „pasninko nutraukimo šventė“) – musulmonų šventė, kuri švenčiama pasibaigus ramadanui (pasninko laikotarpiui), trunka 3 dienas. Prasideda naujo mėnulio, vadinamo Šavalo, pasitikimu. Musulmoniškame kalendoriuje tai atitinka 10 metų mėnesį.[1][2]

Pirmoji diena yra laikoma pačia svarbiausia. Anksti ryte žmonės kartu meldžiasi mečetėse arba lauke. Jie dėkoja Alachui už suteiktą stiprybę ramadano laikotarpiu. Tą dieną priimta aukoti pinigus labdarai. Šventės proga papuošiami pastatai ir gatvės, papuošiami kaimai. Žmonės velkasi pačius naujausius savo drabužius. Su Id al Fitro švente yra priimta pasveikinti ir kaimynus, ir draugus. Žmonės bučiniu ir apkabinimu vienas kitą sveikina gatvėse. Vaikams šventės proga dovanojamos dovanos ar pinigai.

Privaloma aplankyti protėvių kapus, jie puošiami augalų (dažniausiai palmių) lapais. Moterys kartais praleidžia naktį kapinėse, tam pritaikytose palapinėse, kur jos (arba samdomi skaitovai) skaito Koraną ar jo dalis.[3]

Masinė malda Delyje, Indijoje šventės metu.

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Id al Fitras“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.
  2. „Islamiškos šventės“. islamas.lt. Suarchyvuotas originalas 2018-09-30. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.
  3. Id al Fitras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005