Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

(Nukreipta iš puslapio Radvilė Morkūnaitė)
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Nuorodos iš teksto, nėra nepriklausomų šaltinių
Jei galite, sutvarkykite.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Radvilė Morkūnaitė.jpg
Gimė 1984 m. sausio 2 d. (36 metai)
Kaunas
Tėvai Eligijus Morkūnas ir Teodora Morkūnienė
Sutuoktinis (-ė) Mindaugas Mikulėnas
Vaikai Antanas Mikulėnas
Pareigos Seimo narė
Partija TS-LKD
Išsilavinimas Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (g. 1984 m. sausio 2 d. Kaune) – Lietuvos politinė ir visuomeninė veikėja, buvusi Europos Parlamento narė (nuo 2009 iki 2014 m.), Seimo narė (2016–2020 m.).

BiografijaKeisti

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė gimė ir užaugo kultūros darbuotojų ir etnografų šeimoje. Tėvas – Eligijus Morkūnas, mokslų daktaras, vietos savivaldos politikas (2 kadencijas Kaišiadorių rajono Kaišiadorių rajono tarybos narys).

Motina – Teodora Morkūnienė. Abu visuomenės veikėjai, TS nariai nuo 1993 m., TS steigėjai, Sąjūdžio dalyviai, Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse kūrėjai ir darbuotojai. Prosenelis – Antanas Morkūnas, nuo 1924 m. Kėdainių burmistras.

2002 m. baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją (nuo 2001 iki 2002 m. buvo gimnazistų tarybos narė), – 2006 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, fortepijono klasę, bakalaurė. 2008 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė UNESCO katedros Kultūros vadybos ir kultūros politikos specialybę (magistro darbo tema „Finansavimo galimybės privataus nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui“, darbo vadovas – doc. A. Kuncevičius), magistrė. [1]

Moka anglų, rusų, italų, prancūzų, vokiečių kalbas. [2] Pomėgiai: istorija, muzika, fotografija, kinas.

Politinė veiklaKeisti

Nuo 2005 iki 2008 m. Seimo narių padėjėja-sekretorė TS-LKD frakcijoje. Nuo 2008 m. LR užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja.

2009 m. birželio 7 d. išrinkta į Europos Parlamentą rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše, kuriame buvo įrašyta 4 numeriu (į EP rinkiminį sąrašą iškėlė TS-LKD Politikos komitetas). 2009-2014 m. Europos parlamente buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė, dirbo energetinės nepriklausomybės, istorinės atminties puoselėjimo srityse, inicijavo Baltijos kelio alėjos atsiradimą Europos parlamento rūmuose, teikė pasiūlymus dėl Ignalinos atominės elektrinės finansavimo, Astravo atominės elektrinės statybų stabdymo.

Nuo 2001 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narė, nuo 2006 m. TS (LK) tarybos narė; nuo 2002 m. – Jaunųjų konservatorių lygos narė (JKL), nuo 2003 m. iki 2006 m. JKL valdybos narė, nuo 2006 iki 2007 m. JKL pirmininkė, nuo 2009 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo narė, 2013-2015 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo bendruomenės pirmininkė.

2015 m. politikė dalyvavo naujuose rinkimuose į Seimą Žirmūnų apygardoje. Po dviejų turų surinkusi 41,98 % dalyvavusių rinkėjų balsų R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pralaimėjo Šarūnui Gustainiui.[3]

Nuo 2015 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pavaduotoja.

2016-2020 m. Seimo narė. Iškėlė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Kadencijos metu Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė daugiausia pasiūlymų teikė aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos (ypač imunologijos), istorinės atminties ir švietimo srityse.

Visuomeninė veiklaKeisti

Kovų už laisvę atminimo asociacijos „Neužmiršk“ pirmininkė (nuo 2014 m.), Europos atminties ir sąžinės platformos Globėjų valdybos narė (nuo 2013 m.), tarptautinio projekto „Apgink Baltijos jūrą, kol ne vėlu“ koordinatorė (nuo 2007 m.).

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva išleista knyga lietuvių ir anglų kalbomis „Sausio 13-oji. Išsaugoję Laisvę“[4].

Vizualinių menų aplinkos apsaugos ir ekologijos konkurso, kuriame dalyvavo įvairių ugdymo įstaigų bendruomenės, „Žaliasis kodas“ iniciatorė ir globėja[5].

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigtuose apdovanojimuose penkerius metus apdovanojo geriausios disertacijos aplinkosaugos temomis autorius.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti