Puno departamentas

Puno departamentas (isp. Departamento de Puno, keč. Punu suyu, aim. Punu jach'a suyu) – departamentas Peru pietinėje dalyje. Ribojasi su Madre de Dioso departamentu šiaurėje, su Bolivija rytuose, su Taknos ir Mokegvos departamentais pietuose, su Arekipos departamentu pietvakariuose ir su Kusko departamentu vakaruose. Administracinis centras – Punas.

Puno departamentas
Departamento de Puno
Puno departamento vėliava Puno departamento herbas
Valstybė Peru vėliava Peru
Administracinis centras Punas
Provincijos 13
Apygardos 109
Prezidentas Mauricio Rodriguez
Gyventojų (2017 m.) 1 172 697
Plotas 66 997 km²
Tankumas (2017 m.) 18 žm./km²
ISO 3166-2 PE-PUN
Tinklalapis regionpuno.gob.pe
Vikiteka Puno departamentasVikiteka

Istorija

redaguoti

Seniausi žmogaus paminklai Pune yra Kiakos petroglifai. Jie siejami su Amazonijos kultūromis. Nuo II a. pr. m. e. iki IV a. m. e. Puno kraštas buvo Pukaros kultūros centras, ženkliai veikiamas Tihuanako. Vėliau čia klestėjo įvairios aimarų valstybės. Valdant Pačakutekui, kraštą užkariavo inkai. Kolonijiniais laikais Puno kraštas buvo svarbi aukso gavybos sritis. Puno departamentas sudarytas 1822 m.

Geografija

redaguoti
 
Čulpa prie Umajo ežero (Siljustanis)

Didžiąją dalį (~70 %) departamento ploto užima Andų aukštikalnės (Altiplanas, Apolobambos, Karabajos, La Rajos, Vilkanutos kalnagūbriai). Svarbiausios viršukalnės: Saljujus (5808 m), Jana Kučilija (5472 m), Pumanota (5516 m), Kaljechonas (5827 m), Ananea (5853 m). Šiaurės rytinis pakraštys miškingais Jungaso šlaitais leidžiasi į Amazoniją.

Puno departamente yra vakarinė didžiausio Pietų Amerikos ežero Titikakos dalis. Jame nemažai salų: Uru salos, Amantani, Tikonata, Suasis, Takilė, Esteveso sala, įsiterpia Kapačikos pusiasalis. Taip pat gausu mažesnių ežerų: Arapa, Laguniljaso ežeras, Umajus, Loriskota, Sarakoča, Suitokoča, Oruriljus. Upės priklauso daugiausia Titikakos baseinui: Ramisas, Ilavė, Lampa, Sučesas. Rytai patenka į Ukajalio baseiną (Tambopata).

Klimatas aukštikalnėse sausas ir vėsus. Dieną temperatūra pakyla iki 17–20 °C, naktį būna silpnai teigiama arba iki -6 °C šalčio. Metinis kritulių kiekis nesiekia 700 mm, lietingiausia būna nuo gruodžio iki balandžio. Tropinėje departamento dalyje klimatas gerokai šiltesnis ir drėgnesnis.

Puno drėgnieji miškai saugomi Bahuachos-Sonenės nacionaliniame parke, Titikakos pakrantės – Titikakos nacionaliniame draustinyje, Andų aukštikalnės – Aimara Lupakos saugomoje teritorijoje.

Ekonomika

redaguoti

Puno departamente vystoma kalnakasyba (kasamas švinas, varis, auksas), daugelis žmonių dirba žemės ūkyje – veisiamos lamos, alpakos, avys, auginamos bulvės, bolivinės balandos, gumbiniai kiškiakopūsčiai ir kt., rytiniuose šlaituose auginami kokainmedžiai. Turizmas yra svarbi ūkio šaka – turistai lanko Titikakos ežero salas (ypač Uru), aimarų kapavietes čulpas, Puno miestą, senovinius Siljustanio, Hatunkoljos, Lampos, Čukuito miestelius.

Gyventojai

redaguoti
 
Uru salos

Didžioji dauguma Puno departamento gyventojų yra indėnai: daugiausia gyvena kečujai (beveik 40 %) ir aimarai (25 %). Uru salose gyvena nedidelė, bet unikali urų tautelė, džiunglėse – ašaninkai ir kiti Amazonijos indėnai. Likusį trečdalį gyventojų sudaro ispanakalbiai metisai.

Puno departamente yra aukščiausiai pasaulyje esanti gyvenvietė – La Rinkonada (5100 m).

Administracinis skirstymas

redaguoti

Puno departamentas administraciškai padalintas į 13 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).

Peru departamentai  

Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis

Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.