Kusko departamentas

Kusko departamentas (isp. Departamento del Cuzco, keč. Qusqu suyu) – departamentas pietinėje Peru. Šiaurėje ribojasi su Ukajalio departamentu, rytuose – su Madre de Dioso, pietryčiuose – su Puno, pietuose – su Arekipos, vakaruose – su Apurimako, Ajakučo ir Chunino departamentais. Administracinis centras – Kuskas.

Kusko departamentas
Departamento del Cuzco
Valstybė Peru vėliava Peru
Administracinis centras Kuskas
Provincijos 13
Apygardos 108
Gyventojų (2017 m.) 1 205 527
Plotas 71 986 km²
Tankumas (2017 m.) 17 žm./km²
Tinklalapis regioncusco.gob.pe
Vikiteka Kusko departamentasVikiteka

Istorija redaguoti

Departamento teritorija gyvenama daugiau nei 3000 metų. Čia ilgą laiką buvo Vario bei Tihuanako kultūrų valdoma teritorija. XIII a. aplink Kusko miestą ėmėsi formuotis inkų karalystė. Ji sparčiai plėtėsi ir XV a. vid. tapo galinga Inkų imperija. Kuskas buvo šios imperijos sostinė, o aplink jį pastatyta daug tvirtovių, šventyklų ir miestų. XVI a. ispanams užkariavus Peru, Kusko apylinkėse ilgiausiai gyvavo inkų pasipriešinimas. Iki šių dienų Kusko departamentas yra svarbiausias kultūrinis šiuolaikinių inkų (kečujų) centras.

Geografija redaguoti

Pietinę ir vakarinę departamento pusę užima Andų kalnai ir plokščiakalniai (vadinamasis Altiplanas). Svarbiausios viršukalnės yra Ausangatė (6384 m), Salkantajus (6271 m), Kolpa Ananta (6110 m), Čumpė (6106 m), Alkamarinajokas (6102 m), Saksarajokas (5918 m), Veronika (5682 m). Šios viršukalnės yra dviejose Andų kalnų grandinėse – Vilkabambos Kordiljeroje ir Vilkajotos Kordiljeroje. Kalnus raižo siauri, bet derlingi upių slėniai iš kurių svarbiausias – Šventasis inkų slėnis aplink Urubambos upę. Aukštikalnėms būdinga skurdi pusdykumių augalija – sausi krūmokšniai, kaktusų sąžalynai, kupstiniai žolynai. Slėniuose augalija vešlesnė, upių pakrantėse auga medžiai.

Kusko departamento šiaurėje ir rytuose paviršius palaipsniui leidžiasi į Amazonės žemumą. Rytiniams Andų šlaitams būdinga Jungaso gamtinė sritis – drėgmėje skendintys rūko miškai, krioklių, upokšnių gausa. Ties rytine departamento riba kalnai baigiasi ir pasideda plyna lyguma, apaugusi Amazonijos džiunglėmis.

Departamento teritorijoje yra Amazonės baseino upių aukštupiai: čia prasideda vienas svarbiausių Apurimako intakų – Urubamba, taip pat Šv. Tomo upė. Kita svarbi čia prasidedanti upė, Madre de Diosas, savo vandenis neša į Beni (didžiausio Amazonės intako Madeiros ištaka). Aukštikalnėse telkšo keletas didesnių lagūnų – Sibinakočia, Langilajas, Pomakančis ir kt.

Būdingas aukštikalnių klimatas su karštomis dienomis, šaltomis naktimis ir mažu kritulių kiekiu. Vidutinė metinė oro temperatūra 10-15 °C. Lietingasis laikotarpis tęsiasi nuo gruodžio iki kovo. Kuske per metus iškrenta ~700 mm kritulių. Einant į rytus temperatūros aukštėja, kritulių kiekis gerokai didesnis.

Svarbiausios saugomos teritorijos – Otiši nacionalinis parkas ir Manu nacionalinis parkas.

Ekonomika redaguoti

 
Inkų archeologinė vietovė Rumikolka
 
Serpantinas Urubambos slėnio šlaite
 
Kuskas

Turizmas yra svarbiausia departamento ūkio šaka. Gausus inkų architektūrinis ir kultūrinis paveldas vilioja milijonus turistų. Svarbiausi lankytini objektai:

Taip pat išgaunamas auksas (Rio Huaipetuės kasykloje), gamtinės dujos bei varis, verčiamasi tradiciniu žemės ūkiu (arbata, kava, kakava, bulvės, kukurūzai, miežiai, bolivinės balandos), gyvulininkyste.

Administracinis skirstymas redaguoti

Kusko departamentas administraciškai padalintas į 13 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).

Gyventojai redaguoti

Daugiau nei pusė departamento gyventojų – indėnai kečujai. Daugumą likusiųjų sudaro metisai ir baltieji. Džiunglėse yra išlikę negausių indėnų genčių: amarakaerių, ašaninkų, mačigengų, pirų.

Peru departamentai  

Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis

Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.