Polocko vaivadija

Polocko vaivadija (blrs. Полацкае ваяводства, lenk. Województwo połockie, lot. Palatinatus Polocensis) – nuo 1504 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė – Polockas, prasidėjus ATR padalijimams – Lepelis, vėliau – Ušačai ir Čašnikai. Plotas 21 800 km². Rytuose ribojosi su Rusija, kuri XVIII a. pabaigoje vaivadiją prisijungė.

Polocko vaivadija
← 1504 – 1793 →
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	LDK
Administracinis centras	Polockas (1504–1772) Lepelis (1772–1776) Ušačai (1776–1791) Čašnikai (1791–1793)
Apskritys	nebuvo
Vaivada	Polocko vaivada
Plotas	21 800 km²

Vaivadijos herbas – rudas Vytis baltame lauke, tokia pat buvo ir raudonoje vaivadijos vėliavoje.

Istorija

Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)

Vaivadija ATR žemėlapyje

Vaivadija buvo sudaryta Polocko kunigaikštystės žemių pagrindu. XIV a. kunigaikštystę valdė Andrius Algirdaitis, po jo trumpai Skirgaila, o Vytautas kunigaikštystę likvidavo, ji tapo LDK seniūnija.

1563 m. Rusijos caras Ivanas IV buvo užėmęs Polocką, bet 1579 m. Steponas Batoras jį atsiėmė. 1655 m. caras Aleksejus Michailovičius Polocko žemes vėl okupavo, bet 1667 m. jos vėl grįžo Lietuvai. Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas 1772 m. vaivadiją pagal Dviną padalijo į dvi dalis. Šiaurinė atiteko Rusijai, pietinė iki Antrojo padalijimo liko Abiejų Tautų Respublikai.

Administracinis suskirstymas

Polocko vaivadija dėl nedidelio gyventojų skaičiaus į pavietus padalyta nebuvo. Vėliau buvo suskirstyta į 3 seniūnijas:

• Dysnos seniūnija,
• Lepelio seniūnija,
• Nevelio seniūnija.

Valdymas

Polocko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Polocko vaivada ir Polocko kaštelionas. Krašto seimelis, posėdžiaudavęs Polocke, rinkdavo du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą. Nuo 1773 m. seimeliai rinkdavosi Ušačuose.

Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą vyko Polocke.

Vaivada

Pirmasis Polocko vaivada buvo Stanislovas Hlebavičius.

Polocko vaivadą skirdavo karalius, jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas.

Vaivada buvo LDK Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Polocko vaivada turėjo dvidešimt pirmą pagal rangą pasauliečių poziciją.