Polekėlės Daujotų koplyčia
55°45′51″š. pl. 23°22′18″r. ilg. / 55.764063°š. pl. 23.371646°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Radviliškio rajonas |
| Gyvenvietė | Polekėlė |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1893 m. |
| Stilius | klasicizmas |
Polekėlės Daujotų koplyčia – mauzoliejinė dvarininkų Daujotų giminės koplyčia, esanti Polekėlėje, Tyrulių seniūnijoje, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2 km į rytus nuo Tyrulių. Koplyčia stūkso nedidelio parko pakraštyje, prie pagrindinės gyvenvietės gatvės, netoli Polekėlės bažnyčios.
Pastatyta 1893 m., iš dalies rekonstruota 1975 m. Koplyčia 1993 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 15828).
Istorija redaguoti
Sovietmečiu vienas iš partinių veikėjų buvo sumanęs koplyčioje kaimui įrengti smuklę, kitų liudytojų pasakojimu – šašlykinę. Smuklės kape organizatorius buvo liepęs sumūryti net pagrindą barui, židinį, tačiau paveldosaugininkai tada uždraudė taip niekinti kapą. Vėliau koplyčios–mauzoliejaus geležinės ornamentuotos durys buvo užvirintos.
1970-1973 m. iš mauzoliejaus rūsio buvo išnešti karstai su palaikais ir perlaidoti Polekėlės kapinėse. Tiksliai žinoma, kad viename iš karstų buvo Polekėlės dvaro savininkės Ievos Daujotaitės brolio Jono Daujoto palaikai. Kiti liudytojai pasakojo, kad buvę ir daugiau karstų, vieni atsimena pasakojimus, kad ten buvę palaidoti partizanai iš Pumpučių giminės. Polekėlės Daujotų dvaras apie 1995 m. buvo nugriautas.
Architektūra redaguoti
Statinys klasicizmo stiliaus, kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir laidojimo rūsiu. Pastato priekyje išlikę trijų pakopų granito laiptai. Durys metalinės dvivėrės, su kaltiniais ornamentais ir kalvio darbo apkaustais. Fasado viršuje pritvirtinta marmuro lenta su įgilintų raidžių įrašu lenkų kalba: „Grób rodziny Dowiatów“; virš durų angos statybos data: „1893“.
Sienos tašytų lauko akmenų, pamatas su tašyto granito cokoliu. Stogo forma – dvišlaitė, kiti stogo elementai – kvadrato plano akroterijai pastato kampuose ir frontono viršuje. Pagrindinė patalpa vienanavė, su įėjimu vakarų pusėje ir stačiakampe anga į laidojimo rūsį grindyse. Galinėje koplyčios sienoje yra pusapskritė niša. Rytinės sienos kampuose išmūryti ir nutinkuoti du stačiakampio skerspjūvio stulpai. Lubų, sienų apdaila – profiliuotas apvadas sienų viršuje, profiliuoti tinkuoto plytų mūro nišos apvadai su trauka.
Priekiniame fasade imituojamas portikas: dvi apskrito skerspjūvio plytų mūro kolonos su kaneliūromis ir šoniniai stačiakampio skerspjūvio stulpai, remiantys antablementą su reljefiškai ornamentuotu frizu ir karnizu, užbaigtą trikampiu frontonu. Čia įtaisytas dekoruotas Daujotų giminės herbas su kartušu ir augalinio motyvo ornamentais.