Antablementas

Antablementas (pranc. entablementtable – stalas) – architektūrinio orderio elementas: horizontali perdanga virš atramų (kolonų, puskolonių, piliorių, piliastrų).[1] Sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: architravo žemutinėje, frizo vidurinėje ir profiliuoto karnizo viršutinėje dalyje. Antablementas be frizo arba architravo vadinamas nepilnuoju antablementu.

Dorėninio orderio antablementas
Dorėninis antablementas su triglifais ir metopomis Hefaisto šventykloje Atėnuose

Susiformavo Senovės Graikijoje iš medinės sijinės perdangos. Įvairių orderių antablementai skiriasi proporcijomis, puošyba. Pagal Renesanso architekto ir architektūros teoretiko Džakomo da Vinjolos sudarytą orderių kanoną, visų orderių antablementai turi būti ketvirtadalio kolonos aukščio (be pjedestalo).[2]

Dorėninio orderio antablementas paprastas, sudarytas iš žemo, lygaus arba horizontaliomis linijomis paryškinto architravo, frizo su triglifais ir metopomis bei karnizo. Po triglifais ir karnizo mutulų apačioje išdėstyti lašai (gutai) – mažos nupjauto kūgio arba cilindro formos puošybinės detalės.[3]

Jonėninio orderio antablementą sudaro profiliuotas architravas, padalintas į dvi arba tris juostas, lygus arba reljefais puoštas frizas ir profiliuotas karnizas, dažnai atskirti vienas nuo kito ornamentuotomis juostomis. Po karnizu būdinga smulkių, tankiai išdėstytų keturkampių prizmių – dantukų, eilė.[4]

Korintinio orderio antablementas su trijų profiliais atskirtų juostų architravu, frizu su reljefiniais ornamentais arba užrašais ir karnizu su dantukais ir modiljonais.[5] Kompozitinio orderio antablementas su dviejų juostų architravu, lygiu arba dekoruotu frizu ir ornamentuotu karnizu.[6]

Renesanso architektūroje antablementais puošti altoriai, antkapiniai paminklai, langai, portalai. Baroko architektūros antablementas laužytų, lenktų formų, klasicizmo – tradicinės išraiškos ir paskirties.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Antablementas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. Giacomo Vignola, La regola delli cinque ordini d’architettura, p. 13, 25, 39. In Bologna, per Giofeffo Longhi, 1672.
  3. Dorėniškasis orderis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  4. Jonėniškasis orderis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  5. Korintiškasis orderis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  6. Kompozitinis orderis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006


 

Vikiteka