Platelių valsčius
Koordinatės: 56°02′š. pl. 21°49′r. ilg. / 56.04°š. pl. 21.82°r. ilg.
Platelių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Plateliai |
![]() | |
Žemaitijos seniūnija | {{{p1}}} |
![]() | |
Kretingos apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1947) Plungės apskritis (1947–1950) |
Platelių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Plateliai.
Istorija Keisti
1451–1485 m. Platelių valda (valsčius), siekęs tuometinę sieną su Livonija, Baltijos jūrą ir Minijos upę, atiteko Jonui Kęsgailai.[1] 1511 m. spalio 2 d. Ldk Žygimantas Senasis dovanojo Platelių valsčių ir ežerą Žemaičių seniūnui Stanislovui Kęsgailai. XVI a. 1-ojoje pusėje valsčius buvo sparčiai kolonizuojamas. XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[2] 1667 m. paviete buvo 12 bajorų dūmų.
Valsčius gyvavo XIX a. imperijos laikais. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (2 apylinkės) ir Salantų rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[3] | 248 | 8533 | 1746 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
252 | 9 apylinkės [4] |
Suskirstymas Keisti
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
---|---|
Babrungėnai | Babrungėnų apylinkė |
Dovainiai | Dovainių apylinkė |
Gintališkė | Gintališkės apylinkė |
Mačiūkiai | Mačiūkių apylinkė |
Notėnai | Notėnų apylinkė |
Plateliai | Platelių apylinkė |
Stirbaičiai | Stirbaičių apylinkė |
Šateikiai | Šateikių apylinkė |
Virkšai | Virkšų apylinkė |
Iš viso: | 9 apylinkės |
Gyvenvietės Keisti
1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Atlaužų k.
- Babrungėnų k.
- Beržoro k.
- Cypinų k.
- Dovainių k.
- Dvarviečių k.
- Getaučių k.
- Gilaičių k.
- Gintališkės k.
- Godelių k.
- Grigaičių k.
- Jockių k.
- Kadaičių k.
- Kadžių k.
- Kentų k.
- Laumalinkos k.
- Lygių k.
- Mačiūkių k.
- Margių k.
- Medininkų k.
- Medsėdžių k.
- Mikytų k.
- Notėnų k.
- Pamedinčių (Pamedlinčių) k.
- Panotėnių k.
- Paplatelio k.
- Platelių mstl.
- Plokščių k.
- Pučkorių k.
- Rėžgalių k.
- Rudaičių (Paež.) k.
- Rūdaičių k.
- Stribaičių k.
- Šateikių dv.
- Šateikių k.
- Šlamų k.
- Unsienių k.
- Uogučių k.
- Užpelkių k.
- Virkšų k.
- Visvainių k.
- Zobelių k.
- Liepkalnių k.
- Šateikių-Rūdaičių k.
- Zobielų k.
- Stirbaičių k.
- Bukantės vns.
- Antsienių k.
Gyventojai Keisti
Tautinė sudėtis Keisti
1923 m. gyveno 8533 žmonės:
Žymūs žmonės Keisti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1894 | Gegrėnai | Pranas Mantvydas, filosofas | 1960 |
1900 | Mačiūkiai | Juozas Mickevičius, pedagogas, muziejininkas | 1984 |
1907 | Getaučiai | Kazys Almenas, veterinaras, agronomas | 1980 |
1925 | Beržoras | Adolfas Kikilas, irklavimo treneris, karys savanoris | 2001 |
1927 | Medsėdžiai | Juozas Grišmanauskas, jūrininkas, rezistentas | 1983 |
1936 | Gintališkė | Donatas Butkus, geofizikas | |
1941 | Plokščiai | Benediktas Jankauskas, agrochemikas |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Plateliai(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-09-28).
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 99