Platelių valsčius

Koordinatės: 56°02′š. pl. 21°49′r. ilg. / 56.04°š. pl. 21.82°r. ilg. / 56.04; 21.82

Platelių valsčius
Laikotarpis: XV a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Plateliai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija {{{p1}}}
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1947)
Plungės apskritis (1947–1950)

Platelių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Plateliai.

Istorija Keisti

14511485 m. Platelių valda (valsčius), siekęs tuometinę sieną su Livonija, Baltijos jūrą ir Minijos upę, atiteko Jonui Kęsgailai.[1] 1511 m. spalio 2 d. Ldk Žygimantas Senasis dovanojo Platelių valsčių ir ežerą Žemaičių seniūnui Stanislovui Kęsgailai. XVI a. 1-ojoje pusėje valsčius buvo sparčiai kolonizuojamas. XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[2] 1667 m. paviete buvo 12 bajorų dūmų.

Valsčius gyvavo XIX a. imperijos laikais. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (2 apylinkės) ir Salantų rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[3] 248 8533 1746
1949-01-01
(išsamiau)
252 9 apylinkės [4]

Suskirstymas Keisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Babrungėnai Babrungėnų apylinkė
Dovainiai Dovainių apylinkė
Gintališkė Gintališkės apylinkė
Mačiūkiai Mačiūkių apylinkė
Notėnai Notėnų apylinkė
Plateliai Platelių apylinkė
Stirbaičiai Stirbaičių apylinkė
Šateikiai Šateikių apylinkė
Virkšai Virkšų apylinkė
Iš viso: 9 apylinkės

Gyvenvietės Keisti

1923 m. surašytos gyvenvietės:

  • Atlaužų k.
  • Babrungėnų k.
  • Beržoro k.
  • Cypinų k.
  • Dovainių k.
  • Dvarviečių k.
  • Getaučių k.
  • Gilaičių k.
  • Gintališkės k.
  • Godelių k.
  • Grigaičių k.
  • Jockių k.
  • Kadaičių k.
  • Kadžių k.
  • Kentų k.
  • Laumalinkos k.
  • Lygių k.
  • Mačiūkių k.
  • Margių k.
  • Medininkų k.
  • Medsėdžių k.
  • Mikytų k.
  • Notėnų k.
  • Pamedinčių (Pamedlinčių) k.
  • Panotėnių k.
  • Paplatelio k.
  • Platelių mstl.
  • Plokščių k.
  • Pučkorių k.
  • Rėžgalių k.
  • Rudaičių (Paež.) k.
  • Rūdaičių k.
  • Stribaičių k.
  • Šateikių dv.
  • Šateikių k.
  • Šlamų k.
  • Unsienių k.
  • Uogučių k.
  • Užpelkių k.
  • Virkšų k.
  • Visvainių k.
  • Zobelių k.
  • Liepkalnių k.
  • Šateikių-Rūdaičių k.
  • Zobielų k.
  • Stirbaičių k.
  • Bukantės vns.
  • Antsienių k.

Gyventojai Keisti

Tautinė sudėtis Keisti

1923 m. gyveno 8533 žmonės:

Žymūs žmonės Keisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1894 Gegrėnai Pranas Mantvydas, filosofas 1960
1900 Mačiūkiai Juozas Mickevičius, pedagogas, muziejininkas 1984
1907 Getaučiai Kazys Almenas, veterinaras, agronomas 1980
1925 Beržoras Adolfas Kikilas, irklavimo treneris, karys savanoris 2001
1927 Medsėdžiai Juozas Grišmanauskas, jūrininkas, rezistentas 1983
1936 Gintališkė Donatas Butkus, geofizikas
1941 Plokščiai Benediktas Jankauskas, agrochemikas

Šaltiniai Keisti

  1. Plateliai(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-09-28).
  2. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 99