Piuro rūmai
54°41′32″š. pl. 25°16′53″r. ilg. / 54.692225°š. pl. 25.281442°r. ilg.
Piuro rūmai buvo 1760–1762 m. pastatyti Vilniuje, Neries dešiniajame krante. Prie Piuro rūmų vešėjo geometriškai suplanuotas parkas su terasomis ir laiptais Neries link. Parke buvo gausu skulptūrų, smulkiosios architektūros, kiniškų paviljonų.[1]
Istorija redaguoti
Dešinioji Neries pakrantė šalia Žaliojo tilto nuo seno vadinosi Žvejais, mat kadaise čia jų daugiausia gyveno. Senesni vilniečiai nenustemba išgirdę prietiltinę dalį vadinant Piromontu, kuri XVIII a. buvo Rumšiškių seniūno Stanislovo Piuro [2] nuosavybė, kur stovėta puošnių rūmų. Buvusių Piuro rūmų vietoje (Kalvarijų g.1) XIX a. pab. pastatyta neogotikinio stiliaus geltonų plytų pilaitė, vad. buv. Raduškevičiaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūrusi Architektų sąjungos buveinė).[3]
Pagal 1875 m. sudarytą Vilniaus miesto perspektyvinį planą buvo numatyta Vilniaus miesto plėtra šiaurės kryptimi, o Piromonto teritoriją nuspręsta užstatyti mūriniais gyvenamaisiais namais. Čia 1900 m. suformuotas mūrinių gyvenamųjų namų kolonijos užstatymas (unik. kodas 33608).[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ S. Piuro rūmai (45 p.)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Stanisław Pióro h. Bończa Archyvuota kopija 2020-06-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nerimi. Vilniaus apymiesčiais, rūmų papėdėmis
- ↑ „Piromontas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-11-08.