Čostkuvo valsčius
54°13′š. pl. 22°38′r. ilg. / 54.21°š. pl. 22.63°r. ilg.
| Čostkuvo valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
_location_map_with_voivodeships.svg)  | ||
| Administracinis centras | Čostkuvas, Filipovka | |
| 1867–1933 m. | Suvalkų apskritis | |
Čostkuvo valsčius (rus. гмина Чостков, lenk. gmina Czostków) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje. Centras – Čostkuvas, vėliau – Filipovka (nepainiotina su Pilypavu).
Istorija redaguoti
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. 1870 m. gegužės 31 d. iš valsčiaus buvo perduoti keli kaimai naujam Pilypavo valsčiui. Valsčiaus teritorijoje buvo daug ežerų.[1]
Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukario laikotarpiu valsčius priklausė Suvalkų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1933 m. gruodžio 14 d. valsčius buvo panaikintas, o jo kaimai padalinti naujai įkurtam Pilypavo valsčiui ir Prieraslio valsčiui.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888[3] | 5289 | ||||
Tautinė sudėtis redaguoti
1888 m.:
Gyvenvietės redaguoti
1933 m. Čostkuvo valsčių sudarė šie kaimai:
- įtraukti į Pilypavo valsčių: Čarnė, Ūta, Rospuda, Supieniai, Čostkuvas, Pilypuvka, Stare Motulė, Miodobožė, Milanovizna, Pieckai, Mliniskas, Gaciskas, Ciepluvka, Škiluvka, Stara Dempščizna, Ogrodziskas, Suchožečas, Zusnas, Garbaso ir Karolinovo palivarkai;
- įtraukti į Prieraslio valsčių: Kživulka, Mala Prieraslis, Rozalinovo palivarkas, Aksamitovizna, Pžistainė, Antosinas, Rakuvekas, Biale Jeziorkai, Buda, Cisuvekas, Zusenkas, Tabaluvka, Uviesai, Lanovičių Dužė ir Novinų Pienkų palivarkas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Czostków. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 876 psl. (lenk.)
- ↑ Dz. U. z 1933 r. nr 98, poz. 762 Archyvuota kopija 2016-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- Główny Urząd Statystyczny w Warszawie: Województwa centralne i wschodnie Rzeczypospolitej Polskiej – podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku, Książnica-Atlas, Lwów, 1933.