Pietų Amerikos naktikovis
Pilherodius pileatus |
---|
Pietų Amerikos naktikovis (Pilherodius pileatus) |
Apsaugos būklė |
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Pilherodius pileatus Boddaert, 1783 |
Pietų Amerikos naktikovis (Pilherodius pileatus) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. Aptinkamas Pietų Amerikoje.
Išvaizda
redaguotiVidutinio dydžio garninis paukštis. Kūno ilgis – 51–61 cm, o svoris – 518–591 g. Pakaušis juodas. Snapas žydrai pilkas, snapo galiukas pilkas ar gelsvas. Kakta balta ar pilka. Plikos odos plotas tarp snapo ir aplink akis – ryškiai žydra. Rainelė geltona, žaliai ruda ar ruda. Viršugalvyje yra ilgos (20 cm), liaunos, baltos plunksnos. Nugara ir sparnai balti. Kaklas kreminės spalvos. Kojos žydrai mėlynos. Veisimosi periodu galva, kaklas, krūtinė ir sparnų apačia įgauna geltoną atspalvį. Jauniklių kūnas baltos spalvos. Pakaušis pilkas, ruožuotas. Sparnai pilki.
Paplitimas
redaguotiPapltęs Bolivijoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Ekvadore, Prancūzijos Gvianoje, Gajana. Panamoje, Paragvajuje, Peru, Suriname ir Venesueloje. Pasaulinės gamtos organizacijos duomenimis rūšies apsaugos būklė susirūpinimo nekelia.
Biologija
redaguotiBiotopas – miškingos pelkės; raistai atvirose vietovėse, šalia galerinių miškų; atogrąžų miškai (iki 900 m virš jūros lygio); savanos; upių pakrantės; ryžių laukai; kavos plantacijos; tvenkiniai, esantys šalia Transamazonijos plento.
Minta smulkia žuvimi (1- 5 cm ilgio[2]), vandens vabzdžiais, buožgalviais, varliagyviais. Grobio ieško dieną, dažniausiai, pavienis. Medžiodamas stovi išsitiesęs ir laukia grobio arba lėtai braidydamas, plaukdamas ir panirdamas[3].
Veisiasi pavieniai. Lizdus krauna neaukštuose medžiuose. Dėtyje 2 – 4 balsvi kiaušiniai. Inkubacija trunka 26 – 27 dienas. Išsiritę paukščiukai yra apaugę baltais pūkais.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Pilherodius pileatus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ „Capped Heron“. Neotropical Birds. anglų k.
- ↑ „Capped Heron“. Heron Conservation. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2017-12-01. Nuoroda tikrinta 2017-11-16.