Fenilalaninas

(Nukreipta iš puslapio Phe)
Fenilalaninas
L-phenylalanine-skeletal.pngL-phenylalanine-3D-sticks.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
2-Amino-3-phenyl-propanoic rūgštis
CAS numeris 63-91-2
PubChem 6140
EINECS 200-568-1
Cheminė formulė C9 H11 N O2
Molinė masė 165.19 g mol−1
SMILES C1=CC=C(C=C1)CC(C(=O)O)N
Rūgštingumas (pKa) 2.20
9.09
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t° 283 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Fenilalaninas (Phe) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių baltymuose. Jo genetinis kodas (UUU) buvo pirmasis nustatytas genetinis kodas. Kodą nustatė Marshall Nirenberg ir Heinrich Matthaei.[1]

Fenilalaninas yra nepakeičiama aminorūgštis kurią žmogus turi gauti su maistu. Jei visiškai negaunama tirozino, žmogui per dieną reikia apie 42 mg fenilalanino, kiekvienam kūno kilogramui. Tačiau vartojant pakankamai tirozino, jis gali pakeisti iki 78 % gaunamo fenilalanino. Optimalus fenilalanino ir tirozino santykis yra apie 60:40.[2]

Daug fenilalanino yra įvairiame baltymingame maiste: piene, kiaušiniuose, mėsoje. Taip pat fenilalanino turi plačiai naudojamas dirbtinis saldiklis aspartamas. Sveikam žmogui tai įprastai nekelio jokio pavojaus. Tačiau labai didelės aspartamo dozės visgi gali pavojingai padidinti fenilalanino koncentraciją smegenyse.[3]

Fenilketonurija – įgimta genetinė liga, kuomet trūksta fenilalaniną skaidančio fermento. Ši liga sukelia fizinius ir psichinius vystymosi sutrikimus. Anksti nustačius, ligai išvengti pakanka tiesiog vartoti mažai fenilalanino ar tiesiog baltymų turintį maistą, taip palaikant fenilalanino koncentraciją kraujuje saugiose ribose. Tačiau šios dietos reikia laikytis visą gyvenimą.[4]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Breaking the code. DNA Learning Center des Cold Spring Harbor Laboratory, abgerufen am 25. November 2013.
  2. Pencharz, P. B., Hsu, J. W., & Ball, R. O. (2007). Aromatic amino acid requirements in healthy human subjects. The Journal of nutrition, 137(6 Suppl 1), 1576S–1598S. https://doi.org/10.1093/jn/137.6.1576S
  3. Zeratsky, Katherine. „Phenylalanine in diet soda: Is it harmful?“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 30 April 2019. 
  4. Giovannini, M., Verduci, E., Salvatici, E., Paci, S., & Riva, E. (2012). Phenylketonuria: nutritional advances and challenges. Nutrition & metabolism, 9(1), 7. https://doi.org/10.1186/1743-7075-9-7