Petro I karinis statutas

Petro I karinis statutas (rus. Воинский устав Петра I) – 1716 m. kovo 30 d. priimtas carinės Rusijos karinis statutas, Rusijos teisės paminklas, pirmoji moderni Rusijos teisės kodifikacija. Patvirtino Petras I Dancige. Vienas iš pamatinių teisės aktų, pagrindusių Petro I vykdytą Rusijos teisės reformą. Pirmasis teisės norminis aktas, kuriame pabrėžti ne doroviniai, religiniai baudžiamųjų veikų aspektai, bet prieštaravimas valstybės valiai.

Petro I karinis statutas 1716 metais

Turinys

Statuto normomis kriminalizuotos naujos veikos, įvestos papildomos bausmės (penalizacija), sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė, įvesta formalinės įrodymų galios principas, nustatant būtinų įrodymui aplinkybių sąrašą bei pagrindžiant jų įrodomąją galią. Pirmą kartą teisėje įvesta bausmė visiškai apribojant asmens teises (katorga iki gyvos galvos)

Petro I karinis statutas nustatė karinės tarnybos tvarką, tarnautojų tarpusavio santykių taisykles, teismo sistemą, įtvirtino karines baudžiamąsias normas, karinių laipsnių sistemą, reguliavo kitus klausimus.

1716 m. balandžio 10 d. caro įsakymu statutas pradėjo galioti visoje teismų sistemoje kaip pagrindinis dokumentas, sprendžiant bendrosios kompetencijos bylas. Taikytas greta su kitais statutais, teisynais, kurių teisinė gali išliko.

Teisės šaltiniai, istorija

Petro I karinis statutas buvo savotiška teisės kompiliacija. Šaltiniais pasitarnavo Švedijos kariniai artikulai (statutai), Vokietijos, Nyderlandų, Danijos ir Prancūzijos teisė. Pirmasis karinio statuto projektas buvo sudarytas vokiečių kalba, vėliau išverstas į rusų bei pateiktas taisyti kabineto sekretoriui Makarovui bei asmeniškai pačiam carui Petrui I. Vėliau Statutą patvirtino Senatas.