Petras Gužas
Petras Gužas (1892 m. spalio 15 d. Kreipšiai, Skapiškio valsčius, Zarasų apskritis – 1945 m. sausio 29 d. Rokiškis) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas.
Biografija redaguoti
Nuo 1915 m. Rusijos imperijos kariuomenės karo valdininkas. 1917 m. suvažiavime Smolenske išrinktas lietuvių pulkų kūrimo Rusijoje komisijos pirmininku. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. sausio 1 d. dalyvavo pirmąkart iškeliant Lietuvos vėliavą Gedimino pilyje Vilniuje. Nepriklausomybės kovų 1919 m. gruodžio mėn. – 1920 m. sausio mėn. su Raudonaja armija ir 1920 m. sausio 11 d. Lenkijos kariuomenės daliniais dalyvis.
1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1924 m. baigė Aukštuosius kooperacijos kursus, 1928 m. baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą.
Nuo 1924 m. sausio mėn. tarnavo Pirmajame husarų pulke, nuo 1924 m. gruodžio mėn. 2-ojo eskadrono vadas. 1927 m. kovo mėn. – 1930 m. vasario mėn. tarnavo Kariuomenės teisme. 1930 m. pulkininkas leitenantas, išėjo į atsargą. Nuo 1930 m. advokatas Kaune. 1931–1940 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos pirmininkas. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, 1943 m. grįžo į Lietuvą, mokytojavo Rokiškyje.[1]
Įvertinimas redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vytautas Zabielskas. Petras Gužas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 303 psl.