Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis (tradic. kin. 五代十國; supapr. kin. 五代十国; pinyin: Wǔdàishíguó), sutrumpintai dar vadinamas Udai, Vudai – 907–960 politinės sumaišties laikotarpis Kinijoje po Tang dinastijos, prieš Song dinastiją. Šiaurės Kinijoje viena po kitos valdė penkios dinastijos, o Pietuose buvo įkurta daugiau nei tuzinas savarankiškų valstybių (nors tradiciškai minimos dešimt).
Penkios dinastijos
- Vėlyvoji Liang (後梁 hòu Liáng, 907–923)
- Vėlyvoji Tang (後唐 hòu Táng, 923–936)
- Vėlyvoji Dzin (後晉 hòu Jìn, 936–947)
- Vėlyvoji Han (後漢 hòu Hàn, 947–951)
- Vėlyvoji Džou (後周 hòu Zhōu, 951–960)
Dešimt karalysčių
Politinė situacija
redaguotiTang dinastijos valdymo pabaigoje daug įtakos valstybėje turėjo karinių regionų valdytojai – jiedushi (dzieduši). Tai buvo viena iš dinastijos žlugimo priežasčių.
Šiaurė
redaguotiŠiaurės Kinijoje įtakingiausias buvo Zhu Wen (Džu Venas). Tang dinastijos pasitikėjimą įgavo dalyvaudamas malšinant Huang Čao sukilimą. Per keletą metų jis sunaikino savo kaimynus ir įsitvirtino valdžioje. 904 m. jo pastangomis nužudytas imperatorius Džaodzongas, nauju imperatoriumi tapo 13 metų Džaodzongo sūnus. 907 m. Džu Venas privertė vaiką atsisakyti sosto ir paskelbė įkuriąs Vėlyvąją Liang dinastiją.
Tačiau daug kitų karinių regionų valdytojų irgi buvo paskelbę savarankiškų valstybių įkūrimą, ir ne visi pripažino naująją dinastiją. 923 m. Li Cunxu (Li Cunsiu) pasiskelbė imperatoriumi, nuvertė Vėlyvosios Liang valdžią ir įkūrė Vėlyvąją Tang dinastiją. Jam pavyko vėl suvienyti didžiąją dalį Šiaurės Kinijos.
Tačiau 936 m. Vėlyvąją Tang pakeitė Shi Jingtang (Ši Dzingtangas) įkurta Vėlyvoji Dzin dinastija. Ši Dzingtangui tai pasiekti pavyko su kidanių imperijos pagalba. 943 m. kidaniai įsiveržė į sostinę Kaifengą ir nuvertė Vėlyvąją Dzin, tačiau, negalėdami išlaikyti teritorijų, kitamet jie pasitraukė.
947 m. į sostinę įžengė karo vadas Liu Zhiyuan (Liu Džijuanas). Jis paskelbė įkuriąs Vėlyvąją Han dinastiją. 951 m. ją nuvertė generolas Guo Wei (Guo Vei), Vėlyvosios Džou įkūrėjas. Vėlyvosios Han imperatoriaus šeimos narys Liu Chong (Liu Čongas) tuo pačiu metu įkūrė Šiaurės Han valstybę ir su kidanių pagalba bandė nuversti Vėlyvąją Džou. 951 m. mirus Guo Vei, į sostą atsisėdo jo įsūnis Chai Rong (Čai Žongas). 954 m. jam pavyko nugalėti Šiaurės Han ir kidanių pajėgas. 956–958 m. sudavė stiprių smūgių Pietų Tang – vienam stipriausių Pietų Kinijos režimų. 959 m. Čai Žongas puolė kidanių imperiją ir pasiekė keletą pergalių.
960 m. sostą atėmė generolas Zhao Kuangyin (Džao Kuangjinas) – jis įkūrė Šiaurės Song dinastiją. Su šios dinastijos įkūrimu oficialiai baigiasi Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis. Per kitus du dešimtmečius naujoji dinastija nugalėjo visus Kinijoje likusius kitus režimus. Kinija visiškai suvienyta 982 m.
Pietūs
redaguotiPietų Kinijoje valstybėlės ne sekė viena po kitos, o gyvavo greta. 920 m. buvo susikūrusios Wu (U), Wuyue (Ujue), Min, Pietų Han, Chu (Ču), Jingnan (Dzingnan), Ankstyvoji Shu (Šu) valstybės. Sičuaną 925 m. užėmė Šiaurė, tačiau 934 m. ten nepriklausomybę paskelbė Vėlyvoji Shu (Šu) valstybė. 937 m. U pakeitė Pietų Tang.
Pietų Kiniją taip pat draskė karai. U konfliktavo su savo kaimynėmis. Min ir Ču ištikus vidinei krizei, Pietų Tang pasinaudojo situacija ir jas užėmė. Ilgainiui stipriausia valstybe pietinėje Kinijos dalyje tapo Pietų Tang. Bet 956–958 m. ji buvo priversta Vėlyvajai Džou dinastijai atiduoti žemes į šiaurę nuo Jangdzės upės.
Šiaurės Song 963 m. nugalėjo Dzingnan ir Uping (tai, kas liko iš Ču valstybės), 965 m. – Vėlyvąją Šu, 971 m. – Pietų Han, 975 m. – Pietų Tang. 978 m. pasidavus Ujue ir Čingjuan (buvusi Min valstybė), visa Pietų Kinija buvo pajungta naujai centrinei valdžiai.
Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių valstybės | |
---|---|
Penkios dinastijos: Vėlyvoji Liang (907–923) | Vėlyvoji Tang (923–936) | Vėlyvoji Džin (936–947) | Vėlyvoji Han (947–951) | Vėlyvoji Džou (951–960) Dešimt karalysčių: Vu (904–937) | Vujue (904–978) | Ming (909–945) | In (943–945) | Ču (897–951) | Pietų Han (917–971) | Ankstyvoji Šu (907–925) | Vėlyvoji Šu (934–965) | Džingnan (Nanping) (906–963) | Pietų Tang (937–975) | Šiaurės Han (951–979) |
Valdovai
redaguotiŠventyklos vardas1 | Pomirtinis vardas | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpiai² | |
---|---|---|---|---|---|---|
Vėlyvoji Liang dinastija | ||||||
Tàizǔ 太祖 |
– | Zhū Wēn 朱溫 |
Taidzu; Džu Ven |
907–912 | Kāipíng (開平 kaiping; 907–911) Qiánhuà (乾化 čianhua; 911–912) | |
– | Mòdì 末帝 |
Zhū Zhèn 朱瑱 |
Modi; Džu Džen | 913–923 | Qiánhuà (乾化 čianhua; 913–915) Zhēnmíng (貞明 dženming;915-921) Lóngdá (龍德 longda; 921–923) | |
Vėlyvoji Tang dinastija | ||||||
Zhuāngzōng 莊宗 |
– | Lǐ Cúnxù 李存勗 |
Džuangdzong; Li Cunsiu | 923–926 | Tóngguāng (同光; tongguang, 923–926) | |
Míngzōng 明宗 |
– | Lǐ Sìyuán 李嗣源 arba Lǐ Dǎn 李亶 |
Mingdzong; Li Sijuan; Li Dan | 926–933 | Tiānchéng (天成 tiančeng;926-930) Chángxīng (長興 čangsing;930-933) | |
– | Mǐndì 節閔帝 |
Lǐ Cónghòu 李從厚 |
Mindi; Li Conghou | 933–934 | Yìngshùn (應順 jingšun) | |
– | Mòdì 末帝 |
Lǐ Cóngkē 李從珂 |
Modi; Li Congke | 934–936 | Qīngtài (清泰 čingtai; 934–936) | |
Vėlyvoji Dzin dinastija | ||||||
Gāozǔ高祖 | – | Shì Jìngtáng 石敬瑭 |
Gaodzu; Ši Dzingtang | 936–942 | Tiānfú (天福 tianfu; 936–942) | |
– | Chūdì 出帝 |
Shì Chóngguì 石重貴 |
Čudi; Ši Čonggui | 942–947 | Tiānfú (天福 tianfu; 942–944) Kāiyùn (開運 kaijun; 944–947) | |
Vėlyvoji Han dinastija | ||||||
Gāozǔ 高祖 |
– | Liǔ Zhīyuǎn 劉知遠 | Gaodzu; Liu Džijuan | 947–948 | Tiānfú (天福 tianfu; 947) Qiányòu (乾祐 čianjou; 948) | |
– | Yǐndì 隱帝 |
Liǔ Chéngyòu 劉承祐 |
Indi; Liu Čengjou | 948–950 | Qiányòu (乾祐 čianjou; 948–950) | |
Vėlyvoji Džou dinastija | ||||||
Tàizǔ 太祖 |
– | Guō Wēi 郭威 |
Taidzu; Guo Vei | 951–954 | Guǎngshùn (廣順 guangšun; 951–954) Xiǎndé (顯德 siande; 954) | |
Shìzōng 世宗 |
– | Chái Róng 柴榮 |
Šidzong; Čai Žong | 954–959 | Xiǎndé (顯德 siande; 954–959) | |
– | Gōngdì 恭帝 |
Chái Zōngxù 柴宗訓 |
Gongdi; Čai Dzongsiu | 959–960 | Xiǎndé (顯德 siande; 959–960) | |
U Jue karalystė | ||||||
Tàizǔ 太祖 |
Wǔ Sùwáng 武肅王 |
Qián Liú 錢鏐 |
Taidzu; U Suvang; Čian Liu | 904–932 | Tiānbǎo (天寶 tianbao; 908–923) Bǎodà (寶大 baoda; 923–925) Bǎozhèng (寶正 baodženg; 925–932) | |
Shìzōng 世宗 |
Wén Mùwáng 文穆王 |
Qián Yuánquàn 錢元瓘 |
Šidzong; Ven Muvang; Čian Juančiuan | 932–941 | - | |
Chéngzōng 成宗 |
Zhōng Xiànwáng 忠獻王 |
Qián Zuǒ 錢佐 |
Čengdzong; Džong Sianvang; Čian Dzuo | 941–947 | - | |
– | Zhōng Xùnwáng 忠遜王 |
Qián Zōng 錢倧 |
Džong Siunvang; Čian Dzong | 947 | - | |
– | Zhōng Yìwáng 忠懿王 |
Qián Chù 錢俶 |
Džong Ivang; Čian Ču | 947–978 | - | |
Min ir In karalystės | ||||||
Tàizǔ 太祖 |
Zhōng Yìwáng 忠懿王 |
Wáng Shěnzhī 王審知 |
Taidzu; Džong Ivang; Vang Šendži | 909–925 | - | |
– | – | Wáng Yánhàn 王延翰 |
Vang Janhan | 925–926 | - | |
Tàizōng 太宗 |
Huìdì 惠帝 |
Wáng Yánjūn 王延鈞 |
Taidzong; Huidi; Vang Jandziun | 926–935 | Lóngqǐ (龍啟 longči; 933–935 Yǒnghé (永和 jonghe; 935) | |
Kāngzōng 康宗 |
– | Wáng Jìpéng 王繼鵬 |
Kangdzong; Vang Dzipeng | 935–939 | Tōngwén (通文 tongven; 936–939 | |
Jǐngzōng 景宗 |
– | Wáng Yánxī 王延羲 |
Dzingdzong; Vang Jansi | 939–944 | Yǒnglóng (永隆 jonglong; 939–944) | |
– | Tiān Dédì 天德帝 (In imperatorius) |
Wáng Yánzhèng 王延政 |
Tian Dedi; Vang Jandženg | 943–945 | Tiāndé (天德 tiande; 943–945) | |
Dzing Nan (Nan Ping) karalystė | ||||||
– | Wǔ Xìnwáng 武信王 |
Gāo Jìxīng 高季興 |
U Sinvang; Gao Dzising | 909–928 | - | |
– | Wén Xiànwáng 文獻王 |
Gāo Cónghuì 高從誨 |
Ven Sianvang; Gao Conghui | 928–948 | - | |
– | Zhen Yìwáng 貞懿王 |
Gāo Bǎoróng 高寶融 |
Džen Ivang; Gao Baožong | 948–960 | - | |
– | Shìzhōng 侍中 |
Gāo Bǎoxù 高寶勗 |
Šidzong; Gao Baosiu | 960–962 | - | |
– | – | Gāo Jìchōng 高繼沖 |
Gao Dzičong | 962–963 | - | |
Ču karalystė | ||||||
– | Wǔ Mòwáng 武穆王 |
Mǎ Yīn 馬殷 |
U Movang; Ma In | 897–930 | - | |
– | Héng Yángwáng 衡陽王 |
Mǎ Xīshēng 馬希聲 |
Heng Jangvang; Ma Sišeng | 930–932 | - | |
– | Wén Zhāowáng 文昭王 |
Mǎ Xīfàn 馬希範 |
Ven Džaovang; Ma Sifan | 932–947 | - | |
– | Fèi Wáng 廢王 |
Mǎ Xīguǎng 馬希廣 |
Fei Vang; Ma Siguang | 947–950 | - | |
– | Gōng Xiàowáng 恭孝王 |
Mǎ Xī’è 馬希萼 |
Gong Siaovang; Ma Si-e | 950 | - | |
– | – | Mǎ Xīchóng 馬希崇 |
Ma Sičong | 950–951 | - | |
U karalystė | ||||||
Tàizǔ 太祖 |
Xiào Wǔdì 孝武帝 |
Yáng Xíngmì 楊行密 |
Taidzu; Siao Udi; Jang Singmi | 904–905 | Tiānyòu (天祐 tianjou; 904–905) | |
Lièzōng 烈宗 |
Jǐngdì 景帝 |
Yáng Wò 楊渥 |
Liedzong; Dzingdi; Jang O | 905–908 | Tiānyòu (天祐 tianjou; 905–908) | |
Gāozǔ 高祖 |
Xuāndì 宣帝 |
Yáng Lóngyǎn 楊隆演 |
Gaodzu; Siuandi; Jang Longjan | 908–921 | Tiānyòu (天祐 tianjou; 908–919) Wǔyì (武義 u-i; 919–921) | |
– | Ruìdì 睿帝 |
Yáng Pǔ 楊溥 |
Žuidi; Jang Pu | 921–937 | Shùnyì (順義 šun-i; 921–927) Qiánzhēn (乾貞 čiandžen; 927–929) Dàhé (大和 dahe; 929–935) Tiānzuò (天祚 tiandzuo; 935–937) | |
Nan Tang karalystė | ||||||
Xiānzhǔ 先主 arba Lièzǔ 烈祖 |
– | Lǐ Biàn | Siandžu; Liedzu; Li Bian | 937–943 | Shēngyuán (昇元 šengjuan; 937–943) | |
Zhōngzhǔ 中主 arba Yuánzōng 元宗 |
– | Lǐ Jǐng 李璟 |
Džongdžu; Juandzong; Li Dzing | 943–961 | Bǎodà (保大 baoda; 943–958) Jiāotài (交泰 dziaotai; 958) Zhōngxīng (中興 džongsing; 958) | |
Hòuzhǔ 後主 |
Wǔwáng 武王 |
Lǐ Yù 李煜 |
Houdžu; Uvang; Li Ju | 961–975 | - | |
Nan Han karalystė | ||||||
Gāozǔ 高祖 |
Tiān Huángdàdì 天皇大帝 |
Liǔ Yán 劉巖 arba Liǔ Yǎn |
Gaodzu; Tian Huangdadi; Liu Jan | 917–925 | Qiánhēng (乾亨 čianheng; 917–925) Báilóng (白龍 bailong; 925–928) Dàyǒu (大有 dajou; 928–941) | |
– | Shāngdì 殤帝 |
Liǔ Fēn 劉玢 |
Šangdi; Liu Fen | 941–943 | Guāngtiān (光天 guangtian; 941–943) | |
Zhōngzōng 中宗 |
– | Liǔ Chéng 劉晟 |
Džongdzong; Liu Čeng | 943–958 | Yìngqián (應乾 ingčian; 943) Qiànhé (乾和 čianhe; 943–958 | |
Hòuzhǔ 後主 |
– | Liǔ Chǎng 劉鋹 |
Houdžu; Liu Čang | 958–971 | Dàbǎo (大寶 dabao; 958–971) | |
Bei Han karalystė | ||||||
Shìzǔ 世祖 |
Shén Wǔdì 神武帝 |
Liǔ Mín 劉旻 |
Šidzu; Šen Udi; Liu Min | 951–954 | Qiányòu (乾祐 čianjou; 951–954) | |
Ruìzōng 睿宗 |
Xiào Hédì 孝和帝 |
Liǔ Chéngjūn 劉承鈞 |
Žuidzong; Siao Hedi; Liu Čengdziun | 954–970 | Qiányòu (乾祐 čianjou; 954–957) Tiānhuì (天會 tianhui; 957–970) | |
Shàozhǔ 少主 |
– | Liǔ Jì’ēn 劉繼恩 |
Šaodzu; Liu Dzi-en | 970 | - | |
– | Yīng Wǔdì 英武帝 |
Liǔ Jìyuán 劉繼元 |
Ing Udi; Liu Dzijuan | 970–982 | Guǎngyùn (廣運 guangjun; 970–982) | |
Čian Šu karalystė | ||||||
Gāozǔ 高祖 |
– | Wáng Jiàn 王建 |
Gaodzu; Vang Dzian | 907–918 | Tiānfù (天復 tianfu; 907) Wǔchéng (武成 učeng; 908–910) Yǒngpíng (永平 jongping; 911–915) Tōngzhèng (通正 tongdženg; 916) Tiānhàn (天漢 tianhan; 917) Guāngtiān (光天 guangtian; 918 | |
Hòuzhǔ 後主 |
– | Wáng Yǎn 王衍 |
Houdžu; Vang Jan | 918–925 | Qiándé (乾德 čiande; 918–925) Xiánkāng (咸康 siankang; 925 | |
Hou Šu karalystė | ||||||
Gāozǔ 高祖 |
– | Mèng Zhīxiáng 孟知祥 |
Gaodzu; Meng Džisiang | 934 | Míngdé (明德 mingde; 934) | |
Hòuzhǔ 後主 |
– | Mèng Chǎng 孟昶 |
Houdžu; Meng Čang | 938–965 | Míngdé (明德 mingde; 934–938) Guǎngzhèng (廣政 guangdženg; 938–965) | |
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą. Dešimties Karalysčių valdovai įvardijami asmeniniais vardais. Nan Tang karalystės valdovai įvardijami prie Nan Tang pridedant pomirtinį vardą (Hòuzhǔ vadintas Lǐ Hòuzhǔ 李後主. |