Atverti pagrindinį meniu

BiografijaKeisti

Gimė 1497 m., idalgų šeimoje. 1520 m. įsitraukė į Bendruomenių karą. Vėliau kartu su Imperatoriaus Karolio V kariuomene dalyvavo Italijos karuose, taip pat kampanijose Flandrijoje ir Nyderlanduose.

1535 m. išvyko į Venesuelą, dalyvavo Venesuelos užkariavime. 1538 m. atvyko į Peru ir užsirašė į Fransisko Pisaro pajėgas. Dalyvavo kare prieš Diegą de Almagrą ir sukilusius inkus. Užsitarnavo reputaciją, gavo žemių.

EkspedicijaKeisti

Po nepavykusios Diego de Almagro ekspedicijos į Čilę Valdivija nusprendė surengti dar vieną ekspediciją. 1539 m. gavo Pisaro leidimą, gubernatoriaus padėjėjo rangą, tačiau negavo jo finansinės paramos.

Po nesėkmingos Diego de Almagro 1535–1537 m. ekspedicijos buvo sunku gauti finansavimą ir surinkti vyrus. Kad gautų pinigų pardavė gautą žemę. Iškeliavo į pietus iš Kusko 1540 m. sausį, su 11 ispanų, Inés de Suárez, konkistadore ir ~1000 indėnų. Pakeliui prie jų prisijungė daugiau ispanų, daugiausia nepavykusių žygių į Boliviją dalyviai. Tarapakoje prie ekspedicijos jau buvo prisijungę ~150 ispanų.

Ėjo į pietus tuo pačiu keliu kuriuo Diegas de Almagras po savo nepavykusios ekspedicijos grįžo į Peru (Arequipa, Moquegua, Tacna, Tarapaca). Kelionė į pietus buvo sunki, indėnai, jau patyrę ispanų žiaurumus, taikė išdegintos žemės taktiką, užversdavo šulinius, padegdavo pasėlius, išsivarydavo gyvulius. Taip pat puldinėjo ekspediciją. Ispanai sugebėjo atmušti visus antpuolius, bet prarado dalį arklių ir indėnų. Kelionės metu prieš Valdiviją buvo surengti du sąmokslai, tačiau abu nepavyko.

Pasiekęs Copiapo slėnį Valdivija pasiskelbė atrastų žemių valdytoju karaliaus vardu. Pavadino jas Naująja Extremadura(prieš 5 metus ten pat tapatį padarė Diegas de Almagras). Tų pačių metų groudį, po vienuolikos mėnesių žygio, jie pasiekė Mapočo upės slėnį, kur nusprendė įkurti gyvenvietę. Slėnis buvo platus, tankiai apgyvendintas, žemės buvo derlingos, netrūko gėlo vandens. Upė toje vietoje šakojosi, sudarė salą, kuri buvo gera vieta miestui įkurti. Čia įkurtas miestas vėliau tapo Čilės sostine, tačiau pats Valdivija planavo sostinę įkurti kurkas piečiau.

Santjago įkūrimasKeisti

1541 m. vasario 12 d. Pedras de Valdivija oficialiai paskelbė miesto įkūrimą. Pavadino jį Santiago de la Nueva Extremadura, pasak legendos, iš dangaus nusileidęs šventasis Jokūbas (Santo Iago) padėjo jiems laimėti mūšį prieš indėnus. Buvo suformuota miesto taryba. Netrukus pradėjo išgauti nedidelius kiekius aukso Marga-Marga upėje. Siekdamas turėti galimybę susisiekti su Peru jūra, Akonkagvos žiotyse pradėjo statyti laivą, tačiau darbininkus užpuolė indėnai ir laivą sudegino.

1541 m. rugsėjo 11 d. indėnai užpuolė miestą. Pats Valdivija tuo metu buvo išvykęs. Ispanai patyrė didelių nuostolių, bet apsigynė.

Netrukus po mūšio Valdivija išsiuntė pasiuntinį(Alonso de Monroy) sausuma į Peru. Jis pasiekė Kuską 1542 m. sausio 23 d., grįžo laivu, 1543 m. gruodžio 20 d. Kolonija smarkiai nukentėjusi nuo užpuolimo tą laiką gyveno labai sunkiai.

Arauko karasKeisti

Pagrindinis straipsnis – Arauko karas.

1543 m., atvykus pastiprinimui, išsiuntė ekspediciją į šiaurę kuri įkūrė La Serena miestą.

1544 m. išsiuntė ekspediciją jūra į pietus, ji pasiekė Konsepsjono įlanką. 1546 m. sausį pradėjo žygį į pietus sausuma, pasiekė Bio Bio upę. Sutikęs stiprų indėnų pasipriešinimą, turėjo grįžti atgal.

1548–1549 m. lankėsi Peru. Rinko vyrus ir aprūpinimą kolonijai, sukilimo prieš Naujuosius įstatymus metu palaikė karalių. Naujasis vicekaralius Pedro de la Gasca suteikė jam gubernatoriaus rangą. 1550 m. vėl išėjo į pietus. Prie Bio Bio įkūrė Konsepsjoną(kurį planavo padaryti Čilės sostine) ir dar keletą fortų, taip pat kūrė fortų liniją turėjusią saugoti kelią į Santjagą. 1553 m. žuvo kovodamas su indėnais prie Tukapelio forto, dabar Cañete, į pietus nuo Konsepsjono.