Idalgas
Idalgas, hidalgas (isp. hidalgo) – paprastas vidurinių amžių ir naujųjų laikų Ispanijos ar Portugalijos bajoras, kuris galėjo neturėti jokios nuosavybės. Idalgai buvo atleisti nuo mokesčių. Atsirado XII amžiuje. Hidalgais vadinti visi, bet dažniau smulkesni, bajorai, kad skirtųsi nuo didikų (ricos hombres) ir paprastų riterių (caballeros villanos).[1]
Ispaniškas žodis fijodalgo (ar fidalgo) Ispanijoje nuo VII a. reiškė paties žemiausio rango bajorą, turintį žemės. Šie žodžiai kilę iš fijo de algo 'kažkieno sūnus'. Vėliau šie žodžiai pakito ir tapo hijodalgo ir hidalgo.[2]
Titulu hidalgo solariego ('senovinis idalgas') vadindavo tuos, kurių visi keturi seneliai buvo idalgai. Tai buvo garbingiausias idalgo titulo variantas. Idalgo vardą galėdavo gauti ir nebajorai už tam tikrus nuopelnus. Visi vietiniai Biskajos provincijos gyventojai gimdavo idalgais, todėl jiems būdavo lengviau stoti į karo ar civilinę valstybės tarnybą. Idalgai paprastai atsisakydavo dirbti rankų darbą, tuo tarpu Biskajos idalgai galėdavo užsiimti bet kokiais darbais. Daug juodu darbu nenorinčių užsiimti idalgų dalyvavo Amerikos kolonizavime.
Ispanijoje idalgo vardas per daug metų prarado savo reikšmę. Karaliai daug žmonių padarė idalgais, todėl Ispanijoje, kai ją valdė Burbonų dinastija, buvo virš pusės milijonų idalgų, kurie nemokėjo valstybei mokesčių. XIX a. pradžioje idalgo vardas buvo panaikintas.
Portugalijoje idalgo vardas buvo panaikintas 1910 m., kai buvo nuversta Portugalijos monarchija.
Žinomiausias fiktyvus idalgas – Don Kichotas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Hidalgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Corominas, Joan; José A Pascual (1981). "Hijo" in Diccionario crítico etimológico castellano e hispánico, Vol. G-Ma (3). Madrid: Editorial Gredos, 359-360. ISBN 84-249-1362-0