Papilio evangelikų reformatų bažnyčia

Koordinatės: 56°07′08″š. pl. 25°00′13″r. ilg. / 56.118901°š. pl. 25.003653°r. ilg. / 56.118901; 25.003653

Christian cross.svg
Papilio evangelikų reformatų bažnyčia
Papilys, reformatų bažnyčia.JPG
Tikėjimo srovė reformatai
Savivaldybė Biržų rajonas
Gyvenvietė Papilys
Adresas Rožių g. 44
Statybinė medžiaga Tinkuotas mūras
Pastatyta 1785 m.
Stilius ankstyvasis barokas, renesansas
2014 m. lapkritis

Papilio evangelikų reformatų bažnyčia – veikianti evangelikų reformatų bažnyčia Papilyje, Biržų rajone. Papilio parapija - viena seniausių Lietuvos evangelikų reformatų parapijų, istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1593 m. Buvo viena iš svarbių Biržų - Dubingių kunigaikščių Radvilų tėvonijos žemių. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1785 m.

2004 m. bažnyčios statinių kompleksas buvo įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 29837).[1]

Atminimo lenta bažnyčios fundatoriui Radvilai

IstorijaKeisti

Kristupas Radvila Perkūnas perstatė Papilio dvarą, rūpinosi reformatų bažnyčios statybomis. 1595 m. jis suteikė savarankiškas fundacijas Papilio reformatų bažnyčiai ir prie jos įkurtai parapinei mokyklai. Dėkingi papiliečiai 2009 m. ant reformatų bažnyčios sienos prieš Petrines (dabartinė Papilio bažnyčia pašventinta 1785 m. birželio 29 d.) atidengė paminklinę lentą Kristupui Radvilai Perkūnui.

Papilio evangelikų reformatų parapija buvo antra pagal tikinčiųjų skaičių ne tik Biržų krašte, bet ir visoje nepriklausomos Lietuvos reformatų bendruomenėje. Nuo 1924 m. Papilyje veikė sekmadieninė mokykla, pastatyta medinė klebonija, atstatyta bažnyčia. Nuo 1925 m. Papilyje įsteigtas parapijos knygynas (tuo metu taip vadinta biblioteka). Vėliau parapijoje dirbo biblioteka, kuri turėjo 1000 knygų. Veikė Lietuvos evangelikų moterų sąjungos ir evangelikų reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ skyriai.

Antrojo pasaulinio karo metu apšaudoma vokiečių artilerijos buvo labai apgriauta: buvo suniokotas jos stogas, nukentėjo bokštas. Evangelikų reformatų parapijos kunigo Mykolo Franko dėka 1947 m. atstatyta. Bažnyčia buvo uždengta lentelėmis, o 1959 m. jas pakeitė cinkuota skarda. 1960 m. pastatas nutinkuotas, išdažyta jo išorė ir vidus. Darbus atliko mokslinės gamybinės restauravimo dirbtuvės.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia vienanavė, stačiakampio plano. Pastato vakariniame gale kyla aukštas, masyvus kvadratinio plano bokštas, užbaigtas aštuonkampe piramidine smaile. Lygių jo sienų ašyse palikti maži langeliai. Apačia akcentuota santūrių renesansinių formų portalu, kuris įkomponuotas bažnyčios centrinėje ašyje. Portalą sudaro dvi dalys: durų angą su šiek tiek išlenktu viršumi juosia tiesios mentės, užbaigtos nesudėtingo profilio karnizu. Greta – lipdytinės grakštesnės mentės su suplotomis elipsėmis ir viduryje nutrauktu sandriku. Presbiterijos bei apsidės kampuose stiepiasi du liekni, aklini kvadratinio plano bokšteliai su grakščiais pleištiniais šalmais ir kaltinėmis saulutėmis.

Interjeras kaip ir fasadai lakoniškas. Lygių baltintų sienų fone išsiskiria originali, triumfo arką primenanti altoriaus pertvara – trys arkos, atremtos į suporintas kolonėles, ir karūna apvainikuota išlanka viršuje. Pertvaroje nutapyti Šventraščio tekstai, augaliniai motyvai, girliandos. Kairėje navos pusėje yra taurės formos medinė sakykla su ažūriniu stogeliu.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Papilio evangelikų reformatų bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-11-18. 

NuorodosKeisti