Panevėžio apskrities archyvas
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Panevėžio apskrities archyve saugomos bylos užima 3555 tiesinius metrus lentynų ir sudaro 3 kompleksus:
- Lietuvos Respublikos (1918–1940 m) ir nacių okupacijos laikotarpio (1941–1944 m.) dokumentai. Panevėžio apygardos ir apylinkės teismų, apygardos darbo inspekcijos, Biržų ir Panevėžio apskričių mokesčių inspekcijų, pramonės įmonių ir dirbtuvių, miškų urėdijų, amatų mokyklų ir kitų įstaigų dokumentai.
- Sovietų okupacijos laikotarpio dokumentai (1940–1941 ir 1944–1990 m.) – vietinės valdžios ir valdymo, teisingumo, planavimo, statistikos, finansų, statybos, transporto, prekybos, mokymo ir švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos įstaigų, pramonės įmonių, kolūkių, tarybinių ūkių, visuomeninių ir kitų organizacijų dokumentai.
- Nepriklausomybės laikotarpio dokumentai (nuo 1990 m.). Panevėžio apskrities teritorijoje veikusių ir veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei įmonių veiklos dokumentai, taip pat nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų perduoti dokumentai[1]
Istorija redaguoti
Panevėžio apskrities archyvo pradžia – 1941 m., kai Lietuvą okupavusi sovietinė valdžia apskrityse pradėjo kurti valstybinius archyvus. Tiksli archyvo įsteigimo data nežinoma – žinoma tik tiek, kad 1941 m. balandį jis jau pradėjo kaupti dokumentus. Prasidėjus karui archyve sukomplektuoti dokumentai buvo išgabenti į Rokiškį ir ten palikti be priežiūros, kadangi galimybių juos išvežti toliau nebuvo. Apie tolesnį šių dokumentų likimą nieko nežinoma.
1944 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio apskrities valstybinis archyvas atnaujino savo veiklą. Pagrindinė archyvo funkcija buvo sukaupti ir sutvarkyti išlikusius karo ir prieškario metų dokumentus. Vėliau buvo komplektuojami sovietmečiu likviduotų vietinės valdžios, kitų įstaigų ir įmonių dokumentai, tvarkomos informacinės paieškos sistemos[2].
1964 m. vietoj likviduotų Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų valstybinių archyvų buvo įsteigtas Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Panevėžio filialas. Jam pavesta kaupti ir saugoti Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų teritorijoje nuo 1944 m. susikaupusius valstybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų dokumentus. 1980 m. archyvas persikraustė į M. Valančiaus g. 3 pagal sąjunginį tipinį projektą archyvui pastatytą naują pastatą. Į archyvą buvo perkelti dokumentai, iki tol saugoti uždaryto marijonų vienuolyno koplyčioje P. Rotomskio (dabar Marijonų) g. 24.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir keičiant archyvų sistemos įstaigų pavadinimus, Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Panevėžio filialas tapo Panevėžio valstybiniu archyvu, 1993 m. – Panevėžio apygardos archyvu, o dabartiniu pavadinimu veikia nuo 1997 m.[3]
Išnašos redaguoti
- ↑ Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės archyvai, „Atrask Lietuvos archyvus“, Vilnius 2013 m., 75 psl.
- ↑ Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės archyvai, „Atrask Lietuvos archyvus“, Vilnius 2013 m., 74 psl.
- ↑ http://www.archyvai.lt/lt/paa/paa_istorija.html Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos redaguoti
- Panevėžio apskrities archyvas Archyvuota kopija 2015-02-22 iš Wayback Machine projekto.