Orinoko juosta
Orinoko juosta (angl. Orinoco Belt, isp. Faja petrolífera del Orinoco) – požeminių naftos rezervų sandara šiaurės rytų Venesueloje palei Orinoko upę. Didžiausias sunkiosios naftos telkinys pasaulyje.[1] Telkinys priklauso Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseinui.
Naftos rezervai redaguoti
Naftingieji telkiniai slūgso oligoceno, mioceno bei plioceno smiltainių storymėje. Pradiniai ištekliai apie 513 milijardų barelių naftos.[2][3]
Orinoko juosta buvo suskirstyta į keturias tyrinėjimo ir eksploatacijos zonas: Bojaka, Chuninas, Ajakučas ir Karabobas.
Karabobo zona redaguoti
Karabobas-1, Karabobas-2 ir Karabobas-3 telkiniai atrasti 2010 m. ir pradėti eksploatuoti 2011 m.
Chunino zona redaguoti
2006 m. nafta pradėta pumpuoti Chuninas-6 telkinyje, kuris priklauso Venesuelos PDVSA ir Italafijos naftos įmonei Eni.
Chuninas-1 telkinys atrastas 2009 m. Telkinio operatoriai - Venesuelos PDVSA ir Baltarusijos naftos įmonė Belorusneft.
2011 m. pradėtas eksploatuoti Chuninas-3 telkinys, kuris priklauso PDVSA ir Rusijos energetikos įmonei LUKoil. Tais pačiais metais naftą pradėta išgauti Chuninas-4 telkinyje, kuriame savo operacija vykdo Kinijos PetroChina.
2012 m. pradėtas eksploatuoti Chuninas-2 telkinys, kuris priklauso PDVSA ir Vietnamo įmonei Petrovietnam. Po metų naftą pradėta pumpuoti Chuninas-7 ir Chuninas-8 telkinių zonoje su Ispanijos operatoriumi Repsol.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Ilgas ir sudėtingas turtingiausios Lotynų Amerikos šalies kelias į chaosą
- ↑ WHAT FUTURE FOR EXTRA HEAVY OIL AND BITUMEN : THE ORINOCO CASE
- ↑ [https://pubs.usgs.gov/fs/2009/3028/pdf/FS09-3028.pdf An Estimate of Recoverable Heavy Oil Resources of the Orinoco Oil Belt, Venezuela]