Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseinas
Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseinas – požeminių gamtinių dujų ir naftos rezervų sandara šiaurės rytų Venesueloje, Parijos įlankos ir Atlanto šelfo akvatorijoje, bei Trinidado saloje. Tai didžiausias Venesuelos energetinių resursų telkinys.
Geografija redaguoti
Telkinio plotui priklauso šiaurės rytų Venesuela, Parijos įlankos ir Atlanto šelfo akvatorija, bei Trinidado sala. Rytinė baseino dalis ribojasi su Gajanos kratonu, o šiaurėje su Andų kalnais. Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseiną sudarančios nuosėdinės uolienos slūgso įduboje, susiformavusioje tarp Pietų Amerikos ir Karibų plokščių. Bendras baseino plotas siekia apie 223 000 km2 (apie 86 000 km2 akvatorijoje).[1]
Į Rytų Venesuelos baseino teritoriją patenka Orinoko juosta - didžiausias naftos telkinys pasaulyje.[2]
Geologija redaguoti
Naftingieji telkiniai slūgso oligoceno, mioceno bei plioceno smiltainių storymėje.
Ištekliai redaguoti
Pradiniai ištekliai apie 3,0 milijardų tonų naftos ir 1,6 trilijonų m3 gamtinių dujų.[1] Produktyviausi naftos klodai susitelkę 85 – 5100 m gylyje. Baseine rasta daugiau kaip 200 naftos ir 17 gamtinių dujų telkinių, kurių dauguma sausumoje.
Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseinas atrastas 1866 m., o pradėtas eksploatuoti 1909 m.