Ogół (studentų draugija)
Studentų draugija „Ogół“ (lenk. Stowarzyszenie Studentów "Ogół", rus. Товарищество студентов „Огул”) – 1858–1863 m. Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetuose veikusi lietuvių, lenkų ir gudų studentų organizacija.[1][2][3][4][5]
Apie draugiją redaguoti
Draugija „Ogół“ užsiėmė literatūriniu, švietėjišku darbu ir organizavo tautiečių tarpusavio pagalbą. Organizacija „Ogół“ pradiniame etape veikė atvirai. Tai nebuvo slapta draugija, Rusijos imperijos valdininkams apie ją buvo žinoma.[1][2][3][4][5]
Maskvos „Ogół“ buvo labiau radikali nei Sankt Peterburgo, kadangi dauguma Maskvos universitete studijavusių jaunuolių buvo kilę iš imperijos okupuotų (Lietuvos – Gudijos) gubernijų. Lenkija okupuota nebuvo, nors Varšuvos universitetas po 1831 m. sukilimo taip pat buvo uždarytas kaip ir Vilniaus universitetas.[1][2][3][5]
Sankt Peterburgo „Ogół“ be universitete studijavusių jaunuolių priklausė ir Medicinos bei chirurgijos akademijos katalikiškasis jaunimas.[1][2][3][4][5]
Organizacijos aktyvių narių skaičius galėjo siekti penkis šimtus. Sankt Peterburgo „Ogół“ vadovavo Konstantinas Kalinauskas („Kostuś“) (būsimasis 1863 m. sukilimo vadas), kuris studijavo teisę, ir Ignacijus Zdanavičius (Ignacy Zdanowicz), studijavęs matematiką. Abiejų palaikai 2017 m. surasti Gedimino kalne ir 2019 m. iškilmingai palaidoti Rasų kapinių koplyčios kolumbariume. „Ogół“ nariai. Rinkdavosi Konstantino Kalinausko bute. Organizacija turėjo konspiracinę biblioteką, Kalinauskas užėmė ir bibliotekininko pareigas.[1][2][3][4][5]
Sankt Peterburgo „Ogół“ organizaciją rėmė Zigmantas Sierakauskas ir Jaroslavas Dambrovskis, kurie tuo metu gyveno ir dirbo Sankt Peterburge.[1][2]
Peterburgo „Ogół“ taip pat priklausė Valerijonas Vrublevskis, Emanuelis Jundzilas (Vilniaus universiteto profesoriaus Juozapo Jundzilo sūnus), Severinas Markevičius, Cezaris Černeckis, Boleslovas Anc, Ignacijus Kurnevičius (pastarieji du vėliau žinomi inžinieriai, gyveno Lvove), Adolfas Pienkovskis ir kt.[1][2]
Maskvos „Ogół“ vienas vadovų – Titas Dalevskis, kuris universitete studijavo teisę. Jo palaikai 2017 m. surasti Gedimino kalne ir 2019 m. iškilmingai palaidoti Rasų kapinių koplyčios kolumbariume. Maskvos „Ogół“ organizacijai priklausė Juzefas Tokarževičius, kilęs iš Bielsko, Boleslovas Kajetonas Koliška, Adomas Dominykas Bartuševičius, Vaclovas Bartuševičius, Boleslavas Limanovskis; Boleslovas Dluskis, Henrikas Bukauskis.[1][2]
Svarbus „Ogół” organizacijos veiklos elementas buvo 1860 m. savanorių siuntimas į Liudviko Mieroslavskio karines mokyklas Genujoje. Organizacija šelpė neturtingus savo tautiečius studentus. Juos finansavo iš savo kasos pinigų. Pinigines lėšas surinkdavo pasitelkę turtingesnius kolegas, pardavus bilietus į meninius renginius. Tai buvo koncertai, organizuojami net ir privačiuose studentų butuose. Organizacija oficialiai sprendė socialines studentų problemas. 1861 m. „Ogół“ studentai Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo užsakę mišias už žuvusiuosius 1861 m. vasario 27 d. įvykiuose Varšuvoje. Taip pat „Ogół“ nariai dalyvavo Ukrainos rašytojo ir poeto, tapytojo Taraso Ševčenkos, mirusio 1861 m. kovo 10 d. Sankt Peterburge, laidotuvėse, virtusiose manifestacija.[1][2]
Organizacijos veiklai įsibėgėjus, „Ogół“ darėsi vis labiau politizuota, jos viduje susiformavo slapta radikali politinė grupė. Ji buvo nukreipta organizuoti parengiamuosius 1863 m. sukilimo veiksmus. Prieš sukilimą organizacija ėmė keisti savo struktūrą, skirstė narius pagal priklausomybę gyvenamajai vietai.[1][2]
Prasidėjus sukilimui, politinė policija atliko kratas lenkų ir lietuvių studentų gyvenamosiose patalpose. Buvo rasta dokumentų, įrodančių politinį „Ogół“ pobūdį bei ryšius su kitų imperijos universitetų analogiškomis organizacijomis. Kažkiek narių buvo suimta, kiti spėjo grįžti pašalinti iš universitetų ar metę studijas į gimtines.[1][2]
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 Franciszek Nowiński. Stowarzyszenie Studentów „Ogół“. [1][neveikianti nuoroda]
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogół”, 2020. Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-05-27.[2]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Жуковская, К.С. Казакова. Anima universitatis. студенчество Петербургского университетав первой половине XIX века. Санкт-Петербургский государственный университет, 2018.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 J. Gieysztor. Pamiętniki z lat 1857–1865, t. 1, wilno 1913, s. 19. [3]
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Michał Haykowski „Henryk Bukowski. Imię żyje nadal", POLONIKA, 2019. [4]