Nyderlandai olimpinėse žaidynėse

Nyderlandai olimpinėse žaidynėse
TOK kodasNED
NOKNyderlandų olimpinis komitetas
išorinė nuoroda
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1896 · 1900 · 1904 · 1908 · 1912 · 1920 · 1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020
Žiemos olimpinės žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988 · 1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 · 2022

Nyderlandai olimpinėse žaidynėse debiutavo 1900 m. Nuo to laiko šalis dalyvavo beveik visose paskesnėse olimpiadose, išskyrus sportiniu atžvilgiu negausias 1904 m. vasaros olimpines žaidynes Sent Luise. Šalis taip pat boikotavo 1956 m. vasaros žaidynes, vykusias Melburne, taip išreikšdama protestą prieš sovietų įsiveržimą į Vengriją likus kelioms savaitėms iki žaidynių pradžios. (Tačiau vienas olandų raitelis dalyvavo 1956 m. olimpiados jojimo rungtyse, kurios buvo surengtos Stokholme keli mėnesiai prieš žaidynių startą.)

Pirmąjį apskritai aukso medalį šaliai 1920 m. vasaros olimpiadoje vyrų 1000 m sprinto rungtyje iškovojo dviratininkas Maurice Peeters.[1] Pirmąjį šalies aukso medalį žiemos žaidynėse pelnė Sjoukje Dijkstra,[1] 1964 m. žiemos olimpiados dailiojo čiuožimo rungtyse savo pasirodymais nepalikusi vilčių konkurentėms.

Nyderlandai organizavo vieneriais olimpines žaidynes; 1928 m. vasaros olimpiada vyko Amsterdame. Nyderlandai buvo išreiškę norą organizuoti 2028 m. vasaros olimpiadą Amsterdame arba Roterdame, tokiu būdu paminint 100 metų prieš surengtas žaidynes.[2] Galiausiai, nė vienas iš miestų paraiškos nepateikė ir teisė surengti olimpiadą atiteko Los Andželui.

Iki 1992 m. olimpiados šalis buvo pristatoma kaip „Olandija“ su šalies kodu „HOL“. Nuo 1992 m. naudojamas šalies pavadinimas yra „Nyderlandai“, o kodas „NED“ (originalaus pavadinimo Nederland santrumpa).

2018 m. duomenimis, šalies atletai vasaros žaidynėse yra pelnę 285 medalius, kurių daugiausiai iškovota plaukimo ir dviračių sporto šakose. Žiemos žaidynėse iškovota 130 medalių, kurių 121 – greitajame čiuožime.[1]

Rengtos olimpinės žaidynės

redaguoti

Nyderlandai rengė vienerias olimpines žaidynes, kurios vyko vasarą.

Žaidynės Miestas Data Valstybių skaičius Dalyviai Rungtys
1928 m. vasaros olimpinės žaidynės Amsterdamas liepos 28–rugpjūčio 12 46 2883 109

Medalių lentelės

redaguoti

      Žaidynių šeimininkė

Medaliai vasaros žaidynėse

redaguoti
Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
  1900 Paryžius 29 0 2 3 5 18
  1904 Sent Luisas nedalyvavo
  1908 Londonas 113 0 0 2 2 17
  1912 Stokholmas 33 0 0 3 3 18
  1920 Antverpenas 113 4 2 5 11 9
  1924 Paryžius 177 4 1 5 10 9
  1928 Amsterdamas 264 6 9 4 19 8
  1932 Los Andželas 45 2 5 0 7 13
  1936 Berlynas 165 6 4 7 17 9
  1948 Londonas 149 5 2 9 16 11
  1952 Helsinkis 104 0 5 0 5 29
  1956 Melburnas 1 0 0 0 0
  1960 Roma 110 0 1 2 3 28
  1964 Tokijas 125 2 4 4 10 15
  1968 Meksikas 107 3 3 1 7 17
  1972 Miunchenas 119 3 1 1 5 16
  1976 Monrealis 109 0 2 3 5 29
  1980 Maskva 90 0 1 2 3 30
  1984 Los Andželas 136 5 2 6 13 13
  1988 Seulas 147 2 2 5 9 22
  1992 Barselona 220 2 6 7 15 20
  1996 Atlanta 235 4 5 10 19 15
  2000 Sidnėjus 243 12 9 4 25 8
  2004 Atėnai 210 4 9 9 22 18
  2008 Pekinas 243 7 5 4 16 11
  2012 Londonas 188 6 6 8 20 12
  2016 Rio de Žaneiras 241 8 7 4 19 11
  2020 Tokijas 278 10 12 14 36 7
  2024 Paryžius 258 15 7 12 34 6
  2028 Los Andželas dar neįvyko
  2032 Brisbanas
Iš viso 110 112 134 356 16

Medaliai žiemos žaidynėse

redaguoti
Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
  1928 Sankt Moricas 7 0 0 0 0
  1932 Leik Plasidas nedalyvavo
  1936 Garmišas-Partenkirchenas 8 0 0 0 0
  1948 Sankt Moricas 4 0 0 0 0
  1952 Oslas 11 0 3 0 3 9
  1956 Kortina d’Ampecas 8 0 0 0 0
  1960 Skvo Valis 7 0 1 1 2 11
  1964 Insbrukas 6 1 1 0 2 9
  1968 Grenoblis 9 3 3 3 9 6
  1972 Saporas 11 4 3 2 9 4
  1976 Insbrukas 7 1 2 3 6 9
  1980 Leik Plasidas 29 1 2 1 4 9
  1984 Sarajevas 13 0 0 0 0
  1988 Kalgaris 11 3 2 2 7 7
  1992 Albertvilis 19 1 1 2 4 12
  1994 Lilehameris 21 0 1 3 4 18
  1998 Naganas 22 5 4 2 11 6
  2002 Solt Leik Sitis 27 3 5 0 8 9
  2006 Turinas 33 3 2 4 9 10
  2010 Vankuveris 34 4 1 3 8 10
  2014 Sočis 41 8 8 9 24 5
  2018 Pjongčangas 33 8 6 6 20 5
  2022 Pekinas 41 8 5 4 17 6
  2026 Milanas–Kortina dar neįvyko
  2030 Prancūzijos Alpės
Iš viso 53 49 45 147 9

Šaltiniai

redaguoti